Skolininkų vaidmuo skolų išieškojimo procese

Skolų išieškojimas dažnai atrodo sudėtingas procesas ne tik siekiantiems susigrąžinti skolas, tačiau taip pat ir patiems skolininkams. Pastariesiems teismų bei panašių institucijų sprendimo išlaidų apskaičiavimo tvarka neretai atrodo visai nesuprantama.

Iš tiesų, patys skolininkai turėtų aktyviau domėtis savo teisėmis administraciniame bei civiliniame procese, kadangi, visų pirma, taip galima laiku spėti apginti savo teisės ir, visų antra, bendradarbiaujant su antstoliu galima ženkliai sumažinti ir paties sprendimo vykdymo išlaidas.

Žinoma, antstolio atliekami priverstiniai sprendimų vykdymai yra tikrai ne pirma priemonė, kurios imamasi. Taip yra elgiamasi tik tuo atveju, kuomet skolininkas per pagal įstatymus nustatytą terminą nesumoka skolos ir nepasinaudoja numatytomis galimybėmis savo įsiskolinimą atidėti. Svarbu atkreipti dėmesį, jog LR įstatymai numato tikrai nemažai įvairių lengvatų skolininkams, kurie dėl savo sunkios finansinės padėties ar kitų aplinkybių nepajėgia laiku sumokėti skolų.

Neretai iškyla klausimas - koks yra pagrindinis vykdymo išlaidų apskaičiavimo principas? Atsakymas gana paprastas- kuo daugiau veiksmų turi atlikti antstolis, tuo didesnės vykdymo išlaidos susidaro. Todėl žinotina, jog jeigu skola pateko pas antstolį, ir jau gavote raginimą susimokėti skolas, svarbu paskubėti ir kuo anksčiau tai padaryti arba bent jau pateikti antstoliui informaciją apie turtą, iš kurio skolos galėtų būti išieškotos.

Kartais atsitinka ir taip, jog skolininkas niekur nedirba arba jo pajamos yra labai mažos, todėl negali sumokėti visos skolos vienu kartu, todėl žinotina, jog visuomet galima susitarti, kad skolą būtų galima mokėti dalimis.

 

Kaip susigrąžinti užsitęsusias skolas?

Šiais metais, ir tikėtina ateinančiais 2010-aisiais, ore pakibusios skolos – viena skaudžiausių verslo rykščių. Dažnai dėl įvairių priežasčių yra sunku susigrąžinti skolas, ypač jei suma didelė. Tokiu atveju, vienas iš plačiai naudojamų būdų, galinčių padėti išspręsti šią problemą, yra skolų išieškojimas. Žinoma, kartais tiesiogiai kontaktuoti su skolininku nepavyksta - skolininkas tiesiog dingsta – neatsiliepia į skambučius, nepriima siunčiamų raštų. Tiesa skolą išieškoti galima ir nedalyvaujant pačiam skolininkui.

Skolų išieškojimas gali būti dvejopas - ikiteisminis ir teisminis. Ikiteisminio proceso pagrindas - derybos su skolininku dėl skolos grąžinimo terminų bei sąlygų. Deja, šiandien retai skolas pavyksta atgauti šiuo būdu. Kai taikaus skolos išieškojimo būdo nepakanka, tenka imtis teisminio skolos išieškojimo. Tokiu atveju taikomos įvairios priverstinio pobūdžio priemonės - išieškojimas iš skolininko valdomų lėšų, areštuojamos visos banko sąskaitos, kilnojamas bei nekilnojamas turtas, debitorių mokėtinos sumos.

Jeigu skolą siekiama išieškoti ne iš juridinio, bet iš fizinio asmens, aiškinamasi jo finansinė padėtis, bei priežastys, dėl kurių yra delsiama apmokėti sąskaitas, stengiantis priversti skolininką atlikti savo įsipareigojimus. Skolų išieškojimas iš fizinio asmens pradedamas nuo skolininko turto nustatymo bei įvertinimo, skolininkas yra įtraukiamas į skolininkų registrą. Tuomet raginimas grąžinti skolą skolininkui yra pateikiamas raštu. Jeigu skolininkas nerandamas, gali būti vykdoma jo paieška. Taip pat gali vykti ir skolininko vizitavimas jo darbo vietoje. Nors skolų išieškojimas gali užsitęsti, šiandien tai yra vienas dažniausiai vartojamų metodų siekiant susigrąžinti užsitęsusias skolas.

 

Kaip vykdomas bankroto bylos iškėlimas?

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą, bankrotas - nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūrą ne teismo tvarka.

Įprastai bankroto bylos iškėlimas yra susijęs su nemokios įmonės eliminavimu iš rinkos.

Įstatymuose yra numatyta bankroto teisminės procedūros tvarka.

Įmonės kreditorius, likvidatorius, savininkas, ar įmonės administracijos vadovas gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo jei įmonė:

-          laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų,

-          laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų,

-          įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų

-          viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali arba tiesiog neketina vykdyti įsipareigojimų bei

-          neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus,

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, gali būti pateiktas tik tuomet, jei jis atitinka bent vieną iš išvardintų sąlygų.

Bankroto byla iškeliama, tuo atveju, kai teismas nustato, jog įmonė yra nemoki arba ji vėluoja išmokėti darbuotojui atlyginimą, taip pat, kai  įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali atsiskaityti su juo ir  neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Kai bankroto byla yra iškeliama,

-          įmonės valdymo organai nebetenka savo įgaliojimų,

-          įmonė privalo perduoti savo turtą paskirtam administratoriui,

-          įmonei uždraudžiama vykdyti visas finansines prievoles, kurios buvo neįvykdytos iki bankroto bylos iškėlimo.

-          visų einamųjų įmonės reikalų tvarkymą perima bankroto administratorius

 

Bankrotas - kaip jo išvengti?

Nesunku būtų pastebėti, jog bankroto tema darosi vis aktualesnė. Ne vienam iš mūsų rūpi sužinoti, kokie gi yra pirmieji bankroto požymiai, kokios jo priežastys, o svarbiausia- kaip išvengti sudėtingos situacijos ir tinkamai susidoroti su administravimo sunkumais ištikus bankrotui.
Taigi, kokios pagrindinės priežastys, kurios gali nulemti įmonės bankrotą? Savaime suprantama, jog visuomet reikia ieškoti ne tik išorinių, tačiau taip pat ir vidinių priežasčių. Tai gali būti tiek netinkama vadyba bei darbuotojų neprofesionalumas, tiek įmonių vadovų nesąžiningumas. Tuo tarpu išoriniai veiksniai gali būti rinkos praradimas, pagausėjęs konkurentų skaičius bei tam tikri finansinių ir mokesčių sistemų pokyčiai. Taip pat įmones gali veikti ir didėjanti infliacija ar valiutų kursų svyravimai, energetikos išteklių kainų šoktelėjimas aukštyn bei darbo jėgos kainų augimas. Dažniausiai pasitaikantis bankroto priežasčių variantas yra gana paprastas- įmonės tiesiog neatlaiko konkurencijos bei pritrūksta apyvartinių lėšų, o prie visų šių veiksnių prisideda ir per daug smulkmeniški mūsų šalies įstatymai, smarkiai ribojantys įmonių veiklą.

Kaip galima išvengti bankroto ir kaip pastebėti pirmuosius jo požymius? Žinotina, jog profesionalios vadybos priemonių pagalba, galima kontroliuoti daugumą įmonės bankroto rizikos veiksnių. Itin svarbu yra stebėti įmonės veiklos rodiklius bei situaciją rinkoje. Taip pat svarbu laiku prognozuoti ir išaiškinti įmonės nemokumą galinčius sukelti veiksnius. Įmonės vadovai turėtų nebijoti imtis ryžtingų priemonių tiems veiksniams pašalinti ar bent jau sumažinti jų riziką. Kaip minėta anksčiau, racionalūs ir laiku priimti sprendimai dėl įmonės veiklos krypčių koregavimo, struktūros, naujovių ir pažangių technologijų diegimo mažina nemokumo ir bankroto riziką.

Išvengti bankroto gali padėti ir racionalios teisinės priemonės. Tokiomis priemonėmis, kaip atsakingu bei kvalifikuotu įmonės sudaromų sutarčių formulavimu, verslo bei personalo valdymo modelių parinkimu, galima valdyti didelę dalį teisinių rizikų. Įmonėms, kurios siekia išvengti bankroto rizikos, taip pat rekomenduojama diegti racionalias bei lanksčias vidinių ar išorinių konfliktų prevencijos bei valdymo priemones.Skolų išieškojimas

Verslo pirkimas- į ką vertėtų atkreipti dėmesį?

Norintiems pradėti savo verslą visuomet yra du keliai: arba galima pradėti jį nuo nulio, arba pirkti jau veikiantį verslą. Žinotina, jog perkant jau veikiantį verslą finansinė rizika yra daug mažesnė, negu kuriant naują. Taip yra dėl to, jog pats rizikingiausias yra pradinės veiklos periodas, t.y. tas periodas, kol verslas iš tikrųjų pradeda veikti. Verslo pirkimas pranašesnis dar keliais faktoriais : pradėjus vystyti verslą nuo nulio reikia ne tik sukurti visą įmonės veiklos struktūrą bei surinkti kompetentingų darbuotojų komandą, tačiau taip pat ir pritraukti klientų ratą, bei išspręsti daugybę tolimesnio verslo vystymosi klausimų. Taigi, perkant verslą galime sutaupyti ir laiko, ir pinigų.



Žinoma, jeigu sugalvojome taip elgtis, turime žinoti tam tikrus niuansus, į kuriuos turėtume atkreipti dėmesį prieš pasakydami „perku verslą“.  Verslas, kuris jau veikai, turi tam tikrus savo finansinius rodiklius, aktyvus bei piniginius srautus. Perkant verslą svarbu atkreipti dėmesį ir į pačią įmonės reputaciją, kuri, beje, dažnai sudaro nemažą dalį perkamo verslo kainos.



Iš tiesų, pirkti verslą yra sunkiau, negu jį parduoti, visų pirma dėl to, jog pardavėjas žino apie savo verslą jau viską, o verslo pirkėjas dar tik siekia tai sužinoti. Labai svarbu sužinoti viską apie perkamą verslą (finansinius rodiklius, įrangos būklę, personalo kvalifikaciją, marketingo politiką, konkurentus, tendencijas, perspektyvas ir pan.) iki pirkimo sandėrio pasirašymo. Kitu atveju, galite nusipirkti verslą su didelėmis skolomis ir mažomis perspektyvomis. Visuomet geriau yra pirkti intensyviai augančias įmones. Itin svarbu įvertinti visų verslo aktyvų padėtį bei sudaryti prognozę – kaip jie gali keistis pardavimo momentu.



Taigi, peršasi gana paprasta išvada, jog pirkdami verslą galime sutaupyti ne tik daugybę laiko, tačiau taip pat ir pinigų. Savaime suprantama, jog norint tai įgyvendinti reikėtų apžvelgti visą įmonės situaciją ir išsiaiškinti visas įmanomas smulkmenas, o ne aklai pirkti įmonę, iš surasto skelbimo, kurio antraštė tiesiog skelbia: „parduodu verslą“.

Juridinių asmenų likvidavimo procedūra

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis: Juridinio asmens likvidavimas – tai juridinio asmens veiklos pasibaigimas išregistruojant jį iš juridinių asmenų registro, kuriame buvo kaupiami ir saugomi jo duomenys. Juridinio asmens likvidatorius - vadovaujantis Civiliniu kodeksu, teismo nutartimi, ar kitos institucijos sprendimu paskirtas įmonei likviduoti asmuo arba asmuo, bankroto proceso metu vykdantis įmonės.

Nusprendus likviduoti juridinį asmenį, gali iškilti nemažai klausimų, kuriuos tikrai reikėtų išsiaiškinti : kada likvidavimas turi būti pradėtas ir kada užbaigtas; kaip reikia paskirti likvidatorių ir kas juo gali būti. Norint išvengti nesklandumų svarbu išsiaiškinti ir procedūrų eiliškumo tvarką.

Kuomet juridinis asmuo gali būti likviduojamas, kokie yra jo likvidavimo pagrindai? Visų pirma, juridinis asmuo gali būti likviduojamas tuomet, kai pasibaigia Juridinio asmens įstatuose nurodytas veiklos terminas. Taip pat tuomet, kai teismas ar kreditorių susirinkimas priima sprendimą likviduoti bankrutavusį juridinį asmenį (likviduojama Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka) bei tuomet, kai teismas priima sprendimą likviduoti juridinį asmenį už Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus pažeidimus. Jeigu akcinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas nutaria likviduoti juridinį asmenį ir nekeliama bankroto byla, tai taip pat laikoma likvidavimo pagrindu. Žinoma, likvidavimas vyksta ir tuomet, kai juridinio asmens savininkas priima sprendimą likviduoti juridinį asmenį. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog likviduojant skirtingos teisinės formos juridinius asmenis, kiekvienai iš tų teisinių formų yra taikomos ir specifinės sąlygos bei procedūros.

Kitas svarbus aspektas- kokios procedūros turi būti atliktos prieš išregistruojant likviduojamą juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro, o kartu ir iš Mokesčių mokėtojų registro? Jų yra daug, todėl labai svarbu paisyti eiliškumo, nes taip galime išvengti įvairių nesklandumų. Visų pirma, turėtų būti priimtas sprendimas likviduoti juridinį asmenį ir paskirtas likvidatorių arba administratorius. Kitas žingsnis- reikėtų įregistruoti juridinio asmens teisinį statusą kaip „likviduojamas“. Labai svarbu ra baigti įvairius sandorius, atsiskaityti su biudžetais ir fondais bei nepamiršti uždaryti bankuose esančių sąskaitų. Atlikus tai reikėtų paskirstyti akcininkams (savininkams) likusį juridinio asmens turtą. Kitas svarbus žingsnis sunaikinti likviduojamo juridinio asmens antspaudą. Taip pat reikia gauti teritorinio archyvo pažymą apie juridinio asmens dokumentų atidavimą/neatidavimą saugoti ir galiausiai sudaryti juridinio asmens likvidavimo aktą bei pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui juridinio asmens išregistravimo dokumentus.

Skolų išieškojimas

Bankroto administratorius- jo paskyrimas bei pagrindinis jo darbo tikslas

Bankrotas yra labai svarbus ekonominės sistemos elementas. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog tinkamas bankroto administravimas daro teigiamą įtaką tiek ekonominiam įmonės stabilumui, tiek jos augimui.

Pagrindinis bankroto tikslas yra kreditorių turtinių interesų patenkinimas. Teisėtų kreditorių reikalavimų įgyvendinimas tiesiog yra įmonės pareiga. Jeigu įmonė negali įgyvendinti kreditorių reikalavimų dėl savo finansinės padėties ir jai yra iškeliama bankroto byla, šią įmonės pareigą (t.y. kreditorių reikalavimų patenkinimą) patenkina teismo paskirtas bankroto administratorius.

Pažvelgus į LR Įmonių bankroto įstatymą, galėtume rasti apibrėžtą bankroto administratoriaus sąvoką, pagal kurią, bankroto administratorius- tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 1 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti bankrutuojančios įmonės administratorių.

Kalbant apie bankroto administravimą, vertėtų trumpai apžvelgti ir pagrindinį šio proceso tikslą- tai bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimas. Bankroto administratorius savo veikla gali daryti tam nemenką įtaką. Labai svarbu, jog bankroto administravimo procesas vyktų sklandžiai ir jo tikslas būtų įgyvendintas, kadangi nuo to priklauso ne tik administruojamos įmonės, jos kreditorių statusas, tačiau taip pat ir šalies ekonominis gyvenimas.

Gali iškilti klausimas: kaip yra paskiriamas bankroto administratorius? Bankroto administratoriaus kandidatūrą teismui gali pasiūlyti asmenys, kuriems įstatymas suteikia teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei: kreditoriai, savininkas, įmonės administracijos vadovas ir likviduojamos įmonės likvidatorius. Žinoma, teismas turi teisę administratoriumi paskirti ir kitą asmenį, kuris atitinka visus nustatytus reikalavimus. Gali įvykti ir taip, jog administratoriaus kandidatūra pareiškime nėra nurodyta, tokiu atveju teismas pats privalo parinkti administratorių.

Restruktūrizavimo procesas- kas tai?

Restruktūrizavimas  tai yra toks procesas, kurio metu yra bandoma atkurti laikinų finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą. Restruktūrizavimas gali būti susijęs tiek su ūkinės veiklos rūšies pakeitimu, tiek su gamybos modernizavimu, taip pat su įmonės turto ar jo dalies pardavimu bei kitų įmonių turto priėmimu jas jungiant ar skaidant, techninių, ekonominių bei organizacinių priemonių, skirtų įmonės mokumui atkurti, įgyvendinimu, įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžio bei vykdymo terminų pakeitimu.

Savaime suprantama restruktūrizavimo procesas yra žymiai patrauklesnis nei bankrotas. Taip yra, nes restruktūrizavimas yra skirtas atkurti įmonės mokumui atkurti, o taip yra išvengiamas įmonės, patiriančios sunkumus, likvidavimas.

Pats restruktūrizavimo proceso tikslas yra sudaryti galimybę įmonei išsaugoti verslą, išdėstant susidariusių skolų grąžinimą pagal restruktūrizavimo planą. Pats restruktūrizavimo procesas gali trukti net iki 4 metų, su galimybe pratęsti dar vienerius metus. Tai tikrai netrumpas laikas, per kurį įmonė gali ne tik  atsiskaityti su kreditoriais, bet pradėti ir vėl pelningai dirbti.

Restruktūrizavimo procesas yra itin naudingas ir įmonės darbuotojams, kadangi jie išsaugo savo darbo vietas ir nepraranda pajamų.

Vis dėlto, nepaisant restruktūrizavimo patrauklumo, Lietuvoje tai nėra gana dažnas reiškinys dėl kelių apsunkinančių priežasčių. Visų pirma, restruktūrizavimo procedūros yra itin sudėtingos. Taip pat kyla įvairių sunkumų tariantis su kreditoriais. Galų gale, įmonė, kuriai gresia bankrotas, dažnai delsia pradėti restruktūrizavimo procesą, o vėliau jau būna per vėlu bandyti atkurti įmonės veikla, ir belieka tik paskutinė išeitis- bankroto procedūra.



Skolų išieškojimas

Kaip vykdomas skolų išieškojimas?

Skolų išieškojimas tai vienas pagrindinių būdų susigrąžinti skolas iš savo skolininkų. Tai yra procedūrų visuma- skolininko bei jo turto paieška, finansinės padėties analizė, pretenzijų pateikimas, derybos, ikiteisminis skolų išieškojimas, taip pat teisminis skolų išieškojimas, beviltiškų skolų nurašymas, skolų pirkimas ir pan. Visų šių procedūrų tikslas yra skolų susigrąžinimas per trumpiausią laiką išnaudojant visas įmanomas priemones.

Skolų išieškojimas yra dvejopas- ikiteisminis ir teisminis. Ikiteisminis skolos išieškojimas vykdomas tuomet, kai skola nėra priteista teismo sprendimu. Tuomet tarpininkaujant teisėjui, įvairiais teisėtais būdas yra siekiama kreditoriaus turtinio reikalavimo įgyvendinimo gera skolininko valia. Teisėjo tarpininkavimas apima tokias sritis kaip finansinių atsiskaitymų kontrolę, skolų administravimą, ikiteisminį skolų išieškojimą, taip derybas, kurios vykdomos siekiant išvengti konfliktinių situacijų. Rezultatas priklauso nuo skolininko noro bendradarbiauti ir prievolę patvirtinančių dokumentų (sutarčių, sąskaitų faktūrų, paskolos raštelių ir kt.) buvimo ir aiškumo.

Deja, ne visuomet skolas pavyksta išieškoti taikiu būdu. Taip atsitinka dėl įrodymų trūkumų, skolininko atsisakymo bendradarbiauti ar ilgo delsimo įvykdyti savo įsipareigojimus. Tuomet būna išnaudojama paskutinė galimybė- kreipiamasi į teismą.

Teisminis skolų išieškojimas apima visų procesinių dokumentų parengimą bei pateikimą teismui, atstovavimą teisme ir vykdymo proceso kontrolę, o esant reikalui ir bankroto bylos bei ikiteisminio tyrimo inicijavimą. Priverstinis skolų išieškojimas yra vykdomas pagal teismo ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Žinotina, jog vykdant priverstinį skolos išieškojimą būna taikomos įvairios priverstinio pobūdžio priemonės: išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, taip pat išieškojimas iš skolininko turto ir piniginių sumų, esančių pas kitus asmenis, kitos priverstinio pobūdžio priemonės.

Bankroto vieta ekonominiame valstybės gyvenime

Bankroto procesas - normalus ir gana svarbus rinkos sistemos elementas, atliekantis keletą reikšmingų funkcijų šalies ekonominiame gyvenime. Pirmoji -profilaktinė: siekdama išvengti su bankrotu susijusių nemalonumų (kaip žinome- gana nemažų), krizę patyrusios įmonės randa būdų patobulinti veiklą, o tai savo ruožtu yra naudinga tiek vartotojams, tiek visuomenei, tiek valstybei. Antroji - bankrutuojančia paskelbta įmonė patiria tam tikrą kreditorių bei teismo spaudimą -  taigi, ji yra skatinama pertvarkyti savo verslą. Tuo pačiu jai yra taikomos kai kurių finansinės lengvatos, numatytos Bankroto įstatyme. Trečioji - bankrutavusia pripažintai įmonei vykdomas likvidavimas, t.y. ji  pašalinama iš šalies ekonominio gyvenimo, tam kad netrukdytų kitoms sėkmingai veikiančioms įmonėms.

Žinoma, geriausia būtų, jog visuomet pakaktų tik profilaktinių priemonių, tačiau taip, deja, nebūna:  dalis įmonių dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių (aktyvumo, apsukrumo stokos, vadovų nekompetentingumo ir t.t.) krizės sunkumų neįveikia ir atsiduria bankrutuojančių sąrašuose. Tuomet jų padėtis tampa labai sudėtinga, kritiška.

Pasaulyje, o, žinoma, ypač išsivysčiusiose šalyse, bankrotas yra labai natūralus rinkos ekonomikos elementas. Bankroto procedūros nesunaikina turto. Turtas tik yra iš naujo paskirstomas. Tie, kurie nesugebėjo, nemokėjo verstis, užleidžia vietą tiems, kurie galbūt turi daugiau patirties bei sėkmės.

Deja, Lietuvoje situacija yra visai kitokia. Ne vienas įmonių bankroto įstatymo keitimas bei daugybė redagavimų per devyniolika nepriklausomybės metų, rodo kad šalies ekonomika yra nestabili. Šalies verslininkai įsitikinę, kad atidėliojant bankroto bylas galima išvengti socialinių problemų paaštrėjimo. Ypač tada, kai ties bankroto slenksčiu atsiduria stambios įmonės, kuriose dirba nemažai žmonių.

Būtent, įmonių vadovų ne kompetencija, o gal savanaudiškų tikslų paskata ir yra didžiausia socialinė nelaimė, nes laiku pradėjus bankroto bylą, galima atgaivinti įmonės veiklą, o jei to padaryti neįmanoma, tuomet privaloma stengtis visais įmanomais būdais patenkinti kreditorių reikalavimus.

Verslo pirkimas pradeda sparčiai populiarėti ir Lietuvoje

Atidžiau pažvelgę tiek į paprastus, tiek į internetinius skelbimus, galime rasti daugybę antraščių, skelbiančių – perku verslą. Turbūt jau žinoma, jog krizės metu, yra itin palanku pirkti ar steigti naują verslą. Šiuo metu Lietuvoje vis labiau didėja susidomėjimas parduodamomis įmonėmis ar verslo idėjomis. Žinoma, norint sėkmingai parduoti verslą (už visą jo vertę) visuomet reiktų pagalbos kreiptis į profesionalus, kadangi tik vykdant intensyvią potencialių pirkėjų paiešką įmanoma sulaukti gerų rezultatų.

Žinotina, jog verslas parduodamas ne vien tuomet, kai yra nusiviliama jo rezultatais. Tai gali turėti ir daugybę kitų priežasčių-, skubus pinigų poreikis, noras pakeisti veiklos sritį ar tiesiog pasitraukimas iš verslo dėl konkurencijos rinkoje.

Kodėl taip sparčiai populiarėja verslo pirkimas? Atsakymas yra gana paprastas: pradėjus vystyti verslą nuo nulio reikia ne tik sukurti visą įmonės veiklos struktūrą bei surinkti kompetentingų darbuotojų komandą, tačiau taip pat ir pritraukti klientų ratą, bei išspręsti daugybę tolimesnio verslo vystymosi klausimų. Taigi, perkant verslą galime sutaupyti ir laiko, ir pinigų.

Jeigu jau galvojate apie verslo pirkimą, reikėtų atsižvelgti į kelias pastabas, kurios padėtų užtikrinti sėkmingą šios idėjos įgyvendinimą (juk savaime suprantama, jog negalime rinktis pirmo pasitaikiusio skelbimo su antrašte- parduodu verslą). Visuomet geriau yra pirkti intensyviai augančias įmones, kadangi jų kaina palaipsniui didės netgi esant nedidelėms investicijoms, patariama atsižvelgti į ekonomikos sričių vystymosi dinamiką bei verslo vystymosi tempus, taip pat ir į sezoninius kainų svyravimus. Itin svarbu įvertinti visų verslo aktyvų padėtį bei sudaryti prognozę – kaip jie keisis pardavimo momentu. Taip pat praverstu ir konkurentų apžvalga bei įvertinimas.

Kaip galima išsigelbėti nuo bankroto?

Pastaruoju metu vis dažniau girdime aplinkinius kalbant apie krizę, bankrotą ar skolas. Finansinė padėtis Lietuvoje, deja, negerėja, ir vis dar nėra stabili. Verslo situacija Lietuvoje taip pat nėra pavydėtina - „Lietuvos žinių“ duomenimis bankrutuojančių įmonių šių metų rugsėjo mėnesį buvo užregistruota 1164 - tai 2,3 karto daugiau negu buvo užregistruota pernai tokiu pat metu, pernai jų tebuvo 513. Taip pat šiemet užregistruota ir 18,4 % daugiau likviduojamų įmonių, o naujai užregistruotų įmonių sumažėjo 7,8 %.

Kol kas daugelio žinios apie bankrotą siekia žinojimą jog bankrotas tėra finansinis įmonės žlugimas. Iš tiesų bankroto procedūra turi daug subtilybių, kurias žinoti privalo kiekvienos nestabiliai dirbančios įmonės teisininkas ar vadovas. Bankroto procedūra, kreditorių eilės, savininkų bei akcininkų atskaitomybės apibrėžtos ne tik bankroto įstatyme, bet taip pat civiliniame kodekse, civilinio proceso kodekse, hipotekos įstatyme. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą, bankrotas - tai nemokios įmonės būsena, kuomet įmonei teisme yra iškelta bankroto byla (tai teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių) arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka.

Bankrotas įmonei gali būti iškeltas keliais būdais - pačios įmonės iniciatyva arba kreditoriaus iniciatyva. Žinoma, pirmasis metodas yra palankesnis. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą, vadovas, matydamas įmonės bankrotinę situaciją, privalo inicijuoti bankroto procedūrą. Antrasis metodas (kuomet bankrotą inicijuoja kreditoriai) yra pakankamai rizikingas, nes šiuo atveju įmonė, kuriai iškeliamas bankroto byla, neturi jokios įtakos ir galių bankroto procedūrose - pagrindinis vaidmuo atitenka kreditoriams.

Bankroto administratorius

Bankrotas nėra pats maloniausias procesas, tad jei įmonė turi skolų, yra neįgali atsiskaitinėti su kreditoriais, jos vadovai, suvokdami bankroto grėsmę, turėtų domėtis bankroto procedūromis, jo iškėlimo priežastimis, bei būdais jo išvengti. Tam kad išvengti bankroto visų pirma, reikia laiku atsiskaityti su kreditoriais, taip pat reaguoti į kreditorių pranešimus ir grasinimus iškelti Jums bankroto ieškinį. Taip pat šiandien privalu siekti kuo greičiau atgauti skolas už suteiktas paslaugas bei parduotus produktus. O jei vis dėlto skolų gražinti bei atsiskaityti su kreditoriais nepavyksta, vienas iš galimų gelbėjimosi būdų - laiku parduoti verslą.

Skolų pirkimas- kas tai?

Kaip dažnai pastaruoju metu girdime žodžius skolos, bankrotas bei krizė? Daugelis iš mūsų atsakytų, jog dažnai, galbūt netgi per dažnai. Rudeniui jau pradedant įpusėti, finansinė situacija Lietuvoje džiaugsmo vis dėlto nekelia- daugeliui įmonių diržus veržtis tenka vis stipriau. Galime nesunkiai pastebėti, jog tiek laikraščiai, tiek įvairūs internetiniai puslapiai yra tiesiog pilni įvairių skelbimų, siūlančių imti paskolą, pirkti bankroto administratorių paslaugas arba tiesiog parduoti verslą. Daugelis tikėjosi, jog atėjus rudeniui, apyvarta didės ir verslas atsigaus, tačiau toks optimizmas taip pat jau po truputį blėsta- kai kurie jau nebegali atsiskaityti už pirktas prekes bei paslaugas ir  galvoja, kaip išsigelbėti nuo bankroto.

Skolų išieškojimas anksčiau buvo viena veiksmingiausių priemonių, norint susigražinti skolą iš skolininko. Tačiau dabar situacija yra truputį pakitus ir viskas tampa truputį sudėtingiau – kai kurių įmonių skolos siekia milijonus, o ir atgauti sąskaitą iš skolininko, kurio sąskaitoje nebėra visiškai nieko, gali atrodyti tikrai beviltiška.

Tačiau vis dėlto išeitis atsiranda visada- tai skolų pirkimas. Skolų pirkimo įmonių Lietuvoje atsirado jau daugiau, o jų teikiamos paslaugos taip pat pilnai patenkina net beviltiškoje padėtyje atsidūrusias įmones.

Paprastai skolos yra nuperkamos ir pinigai iškart sumokami kreditoriui, kuris juos gali realizuoti. Daugelis gali likti nesupratęs, kodėl skola yra perkama, kodėl pinigai sumokami kreditoriui ir kodėl laukiama, kol pats skolininkas atsiskaitys? Kam visa tai? Taip, šios skolų pirkimo įmonės galbūt ir rizikuoja leisdamos sau nusipirkti skolą, o vėliau bandyti išsireikalauti ją iš skolininko. Tačiau tose įmonėse dirbantys profesionalai tikrai nesibaimina, kad pinigų neatgaus, o labiausiai rūpinasi, jog darbus atlikus įmonė, atgautų savo pinigus už suteiktas paslaugas.

Kaip matome, išeitis iš atrodytų beviltiškos situacijos yra gana paprasta. Kai nepadeda skolų išieškojimas, visuomet galime atsižvelgti ir į tokį savo skolos atgavimo variantą.

Įmonių bankrotas po truputį jau tampa kasdienybe

Jau beveik metus mūsų šalį užgriuvusi krizė, rodos, dar nežada trauktis, o verslo padėtis Lietuvoje kuo toliau tuo darosi vis prastesnė- daug įmonių jau patyrė bankrotą, kitas tuo tarpu slegia didžiulės skolos. Įmonių bankroto įstatymas bankrotą apibūdina kaip nemokios įmonės būseną, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūrą ne teismo tvarka.



Paprastai bankrotas dažnai apibūdinamas kaip socialinė nelaimė ir yra siejamas su visišku finansiniu įmonės žlugimu- pradedamos naikinti darbo vietos, atleidžiami darbuotojai. Šiam niūriam procesui kelią atveria daugybė faktorių- tai vis mažėjantys šalies ekonomikos tempai, auganti infliacija bei vis didėjanti nekilnojamojo turto rinkos krizė.



Kaip jau galėjome įsitikinti krizė grėsminga yra ne tik smulkioms įmonėms: stambūs prekybos centrai, pramonės bei transporto bendrovės patiria šį reiškinį- vis augančios skolos galų gale priverčia ir juos užverti duris ir atleisti darbuotojus. Su dauguma darbuotojų dažnai nebūna sąžiningai atsiskaitoma už neatlygintą darbo užmokestį bei nepanaudotas atostogas.



Dauguma jau tikisi sunkmečio pabaigos, tačiau deja statistiniai duomenys rodo ką kitą- pagal „ Creditinfo Lietuva“ duomenis, per šių metų liepos mėnesį bendra įmonių pradelstų įsiskolinimų suma išaugo 300 mln. litų. Liepos mėnesį įmonės įsiskolino 100 mln. litų daugiau nei birželio mėnesį. Vis dėlto naujų skolininkų atsiranda lėčiau, tačiau skolos sparčiai didėja dėl jau į itin sudėtingą finansinę padėtį patekusių įmonių. Daugiausia įsiskolinimų šiuo metu Lietuvoje vis dar turi statybų, transporto, prekybos sektoriai, viešbučiai bei restoranai, medienos pramonė.