Skolininkų vaidmuo skolų išieškojimo procese

Skolų išieškojimas dažnai atrodo sudėtingas procesas ne tik siekiantiems susigrąžinti skolas, tačiau taip pat ir patiems skolininkams. Pastariesiems teismų bei panašių institucijų sprendimo išlaidų apskaičiavimo tvarka neretai atrodo visai nesuprantama.

Iš tiesų, patys skolininkai turėtų aktyviau domėtis savo teisėmis administraciniame bei civiliniame procese, kadangi, visų pirma, taip galima laiku spėti apginti savo teisės ir, visų antra, bendradarbiaujant su antstoliu galima ženkliai sumažinti ir paties sprendimo vykdymo išlaidas.

Žinoma, antstolio atliekami priverstiniai sprendimų vykdymai yra tikrai ne pirma priemonė, kurios imamasi. Taip yra elgiamasi tik tuo atveju, kuomet skolininkas per pagal įstatymus nustatytą terminą nesumoka skolos ir nepasinaudoja numatytomis galimybėmis savo įsiskolinimą atidėti. Svarbu atkreipti dėmesį, jog LR įstatymai numato tikrai nemažai įvairių lengvatų skolininkams, kurie dėl savo sunkios finansinės padėties ar kitų aplinkybių nepajėgia laiku sumokėti skolų.

Neretai iškyla klausimas - koks yra pagrindinis vykdymo išlaidų apskaičiavimo principas? Atsakymas gana paprastas- kuo daugiau veiksmų turi atlikti antstolis, tuo didesnės vykdymo išlaidos susidaro. Todėl žinotina, jog jeigu skola pateko pas antstolį, ir jau gavote raginimą susimokėti skolas, svarbu paskubėti ir kuo anksčiau tai padaryti arba bent jau pateikti antstoliui informaciją apie turtą, iš kurio skolos galėtų būti išieškotos.

Kartais atsitinka ir taip, jog skolininkas niekur nedirba arba jo pajamos yra labai mažos, todėl negali sumokėti visos skolos vienu kartu, todėl žinotina, jog visuomet galima susitarti, kad skolą būtų galima mokėti dalimis.

 

Kaip susigrąžinti užsitęsusias skolas?

Šiais metais, ir tikėtina ateinančiais 2010-aisiais, ore pakibusios skolos – viena skaudžiausių verslo rykščių. Dažnai dėl įvairių priežasčių yra sunku susigrąžinti skolas, ypač jei suma didelė. Tokiu atveju, vienas iš plačiai naudojamų būdų, galinčių padėti išspręsti šią problemą, yra skolų išieškojimas. Žinoma, kartais tiesiogiai kontaktuoti su skolininku nepavyksta - skolininkas tiesiog dingsta – neatsiliepia į skambučius, nepriima siunčiamų raštų. Tiesa skolą išieškoti galima ir nedalyvaujant pačiam skolininkui.

Skolų išieškojimas gali būti dvejopas - ikiteisminis ir teisminis. Ikiteisminio proceso pagrindas - derybos su skolininku dėl skolos grąžinimo terminų bei sąlygų. Deja, šiandien retai skolas pavyksta atgauti šiuo būdu. Kai taikaus skolos išieškojimo būdo nepakanka, tenka imtis teisminio skolos išieškojimo. Tokiu atveju taikomos įvairios priverstinio pobūdžio priemonės - išieškojimas iš skolininko valdomų lėšų, areštuojamos visos banko sąskaitos, kilnojamas bei nekilnojamas turtas, debitorių mokėtinos sumos.

Jeigu skolą siekiama išieškoti ne iš juridinio, bet iš fizinio asmens, aiškinamasi jo finansinė padėtis, bei priežastys, dėl kurių yra delsiama apmokėti sąskaitas, stengiantis priversti skolininką atlikti savo įsipareigojimus. Skolų išieškojimas iš fizinio asmens pradedamas nuo skolininko turto nustatymo bei įvertinimo, skolininkas yra įtraukiamas į skolininkų registrą. Tuomet raginimas grąžinti skolą skolininkui yra pateikiamas raštu. Jeigu skolininkas nerandamas, gali būti vykdoma jo paieška. Taip pat gali vykti ir skolininko vizitavimas jo darbo vietoje. Nors skolų išieškojimas gali užsitęsti, šiandien tai yra vienas dažniausiai vartojamų metodų siekiant susigrąžinti užsitęsusias skolas.

 

Kaip vykdomas bankroto bylos iškėlimas?

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą, bankrotas - nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūrą ne teismo tvarka.

Įprastai bankroto bylos iškėlimas yra susijęs su nemokios įmonės eliminavimu iš rinkos.

Įstatymuose yra numatyta bankroto teisminės procedūros tvarka.

Įmonės kreditorius, likvidatorius, savininkas, ar įmonės administracijos vadovas gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo jei įmonė:

-          laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų,

-          laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų,

-          įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų

-          viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali arba tiesiog neketina vykdyti įsipareigojimų bei

-          neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus,

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, gali būti pateiktas tik tuomet, jei jis atitinka bent vieną iš išvardintų sąlygų.

Bankroto byla iškeliama, tuo atveju, kai teismas nustato, jog įmonė yra nemoki arba ji vėluoja išmokėti darbuotojui atlyginimą, taip pat, kai  įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali atsiskaityti su juo ir  neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Kai bankroto byla yra iškeliama,

-          įmonės valdymo organai nebetenka savo įgaliojimų,

-          įmonė privalo perduoti savo turtą paskirtam administratoriui,

-          įmonei uždraudžiama vykdyti visas finansines prievoles, kurios buvo neįvykdytos iki bankroto bylos iškėlimo.

-          visų einamųjų įmonės reikalų tvarkymą perima bankroto administratorius

 

Bankrotas - kaip jo išvengti?

Nesunku būtų pastebėti, jog bankroto tema darosi vis aktualesnė. Ne vienam iš mūsų rūpi sužinoti, kokie gi yra pirmieji bankroto požymiai, kokios jo priežastys, o svarbiausia- kaip išvengti sudėtingos situacijos ir tinkamai susidoroti su administravimo sunkumais ištikus bankrotui.
Taigi, kokios pagrindinės priežastys, kurios gali nulemti įmonės bankrotą? Savaime suprantama, jog visuomet reikia ieškoti ne tik išorinių, tačiau taip pat ir vidinių priežasčių. Tai gali būti tiek netinkama vadyba bei darbuotojų neprofesionalumas, tiek įmonių vadovų nesąžiningumas. Tuo tarpu išoriniai veiksniai gali būti rinkos praradimas, pagausėjęs konkurentų skaičius bei tam tikri finansinių ir mokesčių sistemų pokyčiai. Taip pat įmones gali veikti ir didėjanti infliacija ar valiutų kursų svyravimai, energetikos išteklių kainų šoktelėjimas aukštyn bei darbo jėgos kainų augimas. Dažniausiai pasitaikantis bankroto priežasčių variantas yra gana paprastas- įmonės tiesiog neatlaiko konkurencijos bei pritrūksta apyvartinių lėšų, o prie visų šių veiksnių prisideda ir per daug smulkmeniški mūsų šalies įstatymai, smarkiai ribojantys įmonių veiklą.

Kaip galima išvengti bankroto ir kaip pastebėti pirmuosius jo požymius? Žinotina, jog profesionalios vadybos priemonių pagalba, galima kontroliuoti daugumą įmonės bankroto rizikos veiksnių. Itin svarbu yra stebėti įmonės veiklos rodiklius bei situaciją rinkoje. Taip pat svarbu laiku prognozuoti ir išaiškinti įmonės nemokumą galinčius sukelti veiksnius. Įmonės vadovai turėtų nebijoti imtis ryžtingų priemonių tiems veiksniams pašalinti ar bent jau sumažinti jų riziką. Kaip minėta anksčiau, racionalūs ir laiku priimti sprendimai dėl įmonės veiklos krypčių koregavimo, struktūros, naujovių ir pažangių technologijų diegimo mažina nemokumo ir bankroto riziką.

Išvengti bankroto gali padėti ir racionalios teisinės priemonės. Tokiomis priemonėmis, kaip atsakingu bei kvalifikuotu įmonės sudaromų sutarčių formulavimu, verslo bei personalo valdymo modelių parinkimu, galima valdyti didelę dalį teisinių rizikų. Įmonėms, kurios siekia išvengti bankroto rizikos, taip pat rekomenduojama diegti racionalias bei lanksčias vidinių ar išorinių konfliktų prevencijos bei valdymo priemones.Skolų išieškojimas