Kaip išvengti trukdžių, norint gauti greitą paskolą?

Paskolas teikiančios įmonės, bandydamos privilioti daugiau klientų, dažnai rašo apie tai, jog paskolą gali gauti kiekvienas žmogus. Tačiau paskolą gauti susigundęs žmogus neretai susiduria su įvairiausiais trukdžiais ir paskolos gavimo procesas užsitęsia, o kartais netgi nutrūksta.

Visų pirma, norint gauti greitąją paskolą reikia atitikti tam tikrus paskolas teikiančios įmonės keliamus kriterijus (amžius, uždarbis ir pan.). Tačiau tai, kaip greitai gausite paskolą gali priklausyti ir nuo Jūsų pačių.

Greitos paskolos asmenims suteikiamos tą pačią dieną tik tuo atveju, jei žmogus neturi jokių įsiskolinimų ir yra mokus. Kitu atveju – paskolos gavimas gali užtrukti, o kartais paskola atsižvelgus į žmogaus finansinę padėtį netgi nebūna suteikiama. Norint, jog viskas vyktų sklandžiai privaloma vykdyti visas sutartyje numatytas sąlygas - jei skolininkas nesilaiko sutartyje nurodytų sąlygų, vėluoja grąžinti paskolą – nukenčia skolininko reputacija ir kitą kartą gauti paskolą bus žymiai sunkiau.

Greitų paskolų gavimas taip pat gali užtrukti ir dėl neteisingai užpildytų dokumentų. Tokios klaidos pasitaiko dėl skubėjimo pildant paraiškas internetu. Jei įvėlėte klaidą, tačiau per vėlai ją pastebėjote – kuo greičiau susisiekite su paskolą teikiančia įmone – kitu atveju gali kilti nemažai problemų ir paskolos gavimas taip gali užsitęsti.

Jei norite, jog paskolos gavimo procesas būtų sklandus – prieš pateikdami paraišką greitąsias paskolas siūlančiai įmonei, susisiekite su ja ir išsiaiškinkite visus rūpimus klausimus.

Palankus metas pirkti verslą?

Kur bepasižvalgytume, pamatytume, jog spauda bei internetas mirga marga nuo skelbimų, kurių antraštės skelbia „parduodu / perku verslą“. Ir neveltui – ko bepaklaustumėte, išgirsite, jog ekonominis mūsų šalies nuosmukis, yra itin palankus metas naujo verslo steigimui. Verslo pirkimas yra pats paprasčiausias būdas pradėti verslą – sutaupoma ir daug laiko ir, žinoma, nemažai pinigų.

Tuo tarpu pradėjus verslą nuo nulio, tenka išlieti nemažai prakaito, kol jis pradeda „važiuoti“. Reikia suburti kompetentingą komandą, sukurti visą įmonės veiklos struktūrą, strategiją, kaip pritraukti klientus ir t.t. Pats rizikingiausias metas yra pradinės veiklos periodas. Perkant jau įkurtą verslą išvengiame daugybės rizikos faktorių, kartu gauname ir specialistų komandą ir visą informaciją apie rinką bei konkurentus.

Tiesa, negalima tiesiog aklai nuspręsti ir tarti „perku verslą“. Ne, apie perkamą įmonę reikia išsiaiškinti viską. Akivaizdu, jog parduodantysis verslą, gali slėpti šio verslo trūkumus, o juos sužinosite tik jau įsigiję verslą. Reikėtų pastebėti, kokia yra šios įmonės reputacija (reputacija, neretai sudaro ir dalį perkamo verslo kainos). Taip pat svarbu išsiaiškinti visus finansinius rodiklius, įrangos būklę, darbuotojų kvalifikaciją ir t.t.

Prieš perkant verslą visuomet reikėtų atsakyti į klausimą sau pačiam „Kodėl Jūs tai darote?“. Jei tiesiog norite pasiekti finansinę sėkmę, tačiau Jus domina visiškai kita sritis, pirkti būtent tą verslą nėra gera mintis – nemaža galimybė, kad greitu metu toks verslas Jums pačiam atsibos, o ir finansinės sėkmės tai nežada. Tačiau jeigu manote, jog galite padaryti tikrai daug geriau negu dabartiniai verslo savininkai – tuomet pirmyn, šiandien Jums tikrai palankus metas viską pradėti.

Kaip atgauti skolą?

Neretai pasitaiko atvejų, kuomet paskolinę nemažą sumą pinigų, jų atgauti nebegalime – skolininko telefonas nuolatos išjungtas, jis pakeičia gyvenamąją vietą ir t.t. Žinoma, visų pirma reikėtų bandyti su skolininku kalbėtis pačiam, bandyti su juo susisiekti per jo artimuosius ar darbovietę – toks variantas nieko nekainuos jums pačiam. Tačiau ne visuomet tai yra veiksminga.

Kuomet patys nebegalite kontroliuoti situacijos, reikėtų kreiptis į antstolius, kurių pagalba bus vykdomas skolų išieškojimas. Visuomet svarbu pateikti kuo išsamesnę informaciją antstoliui – kuo jos daugiau, tuo lengvesnis bus antstolio darbas, tuo mažesnės bus administracinės ir kitos išlaidos.

Pirmiausia yra vykdomas ikiteisminis skolų išieškojimas, kurio metu yra vykdomos derybos su skolininku. Antstoliams skolininką neretai surasti yra paprasčiau negu žmonėms, norintiems savo pinigus susigrąžinti (kalbai pakrypus apie antstolius dauguma išsigąsta ir vis dėlto pasiryžta atiduoti skolą taikiu būdu.).

Tačiau deja, ne visuomet skolininkai yra geranoriški, tuomet skolų išieškojimas yra vykdomas teisminiu būdu. Tokiu atveju būna taikomos ir įvairios priverstinio pobūdžio priemonės, tokios kaip išieškojimas iš skolininko lėšų ar turto, bei piniginių sumų, bei kitos panašaus pobūdžio priemonės.

Išieškotojas iki priverstinio vykdymo pradžios gali antstoliui nurodyti iš kokio skolininko turto (prioritetų tvarka) turi būti vykdomas skolų išieškojimas. Jeigu išieškotojas to nenurodo, antstolis skolos išieškojimą iš fizinio asmens turto vykdo pagal nustatytas taisykles.

Žinotina, jog skolų išieškojimas nevykdomas nukreipiant jį į namų apyvokos reikmenis ir būtinus drabužius. Jeigu kartu su skolininku gyvena nepilnamečiai vaikai – išieškojimas negali būti nukreiptas į namuose esantį šaldytuvą bei televizorių (jei šie daiktai yra vieninteliai).

Verslo pardavimo subtilybės

“Parduodu verslą” – tokia mintis, esant palankioms sąlygoms, gali tapti tikrai sėkmingu sprendimu, tačiau norint, jog tai nesibaigtų nesėkmingai, turime žinoti visas verslo pardavimo subtilybes. Verslo pardavimo procesas yra sudėtingas ir neretai užsitęsiantis apie 6 mėnesius. Taip pat yra ir keli skirtingi verslo pardavimo būdai.

Svarbu pastebėti, jog priklausomai nuo įmonės juridinio statuso, verslas gali būti parduodamas skirtingose rinkose. Verslą galime parduoti arba vertybinių popierių rinkoje, arba privačių sandorių rinkoje. Šios dvi rinkos skiriasi savo pagrindiniais bruožais – parduodamos bendrovės dydžiu, pardavimo laiku, parduodamos bendrovės dalis bei parduodamos įmonės finansinė būklė.

Apsisprendus, kurioje rinkoje norime parduoti bendrovę, taip pat reikėtų pasirinkti ir verslo pardavimo būdą. Parduoti verslą galime keliais būdais : tiesioginių derybų būdu bei uždaro ar viešo aukciono būdu. Jeigu siekiame užtikrinti sandėrio konfidencialumą, geriausia rinktis yra derybų būdą. Tačiau derybų keliu nėra užtikrinama didžiausia sandorio vertė, kadangi derantis tik su vienu potencialiu pirkėju nėra konkurencijos. Konfidencialumas taip pat užtikrinamas ir uždaro aukciono metu, o čia esant daugiau potencialių pirkėjų, atsiranda konkurencija – dėl to yra užtikrinama didesnė pardavimo vertė nei derybų metu. Viešo aukciono metu konfidencialumas nėra užtikrinamas, tačiau čia konkurencija yra didžiausia, tokiu būdu pasiekiama ir didžiausia pardavimo vertė.

Taigi, kaip matome, pasirinkimas kaip parduoti verslą yra didelis. Visi verslo pardavimo būdai turi savo privalumų, tačiau taip pat turi ir minusų, todėl prieš ištariant „parduodu verslą“ vertėtų apgalvoti visus tolimesnius etapus, kuriuos turėsite įgyvendinti.

Pasiruošimas verslo pardavimui ir potencialių pirkėjų paieška

Siekiant sėkmingai parduoti verslą, svarbu ne tik žinoti visus pagrindinius šio proceso etapus, jiems reikia tinkamai pasiruošti, o vėliau ir įgyvendinti. Verslo pardavimas neretai užtrunka pusę metų. Daugiausiai laiko šiame procese, žinoma, užima potencialių pirkėjų paieška.

Taigi, neužtenka ištarti – parduodu verslą – pirmiausia reikia visam tam tinkamai pasiruošti. Kaip ir atliekant bet kokį organizacinį darbą ar projektą, ruošiantis verslo pardavimui svarbu išsikelti tikslus, kurių siekiame (pvz. kuo greitesnis verslo pardavimas, kuo didesnė sandorio vertė ir t.t.). Kitas žingsnis – suformuoti verslo pardavimo komandą. Jeigu reikia tai galima atlikti pasitelkiant ne vien savo komandos narius, tačiau taip pat ir išorinius konsultantus. Kitas etapas – surinkti visą reikiamą informaciją apie verslą. Renkant informaciją apie verslą svarbu nepamiršti, jog ją siūlysime potencialiam pirkėjui, todėl vertėtų išryškinti visas teigiamas parduodamo verslo savybes. Surinkus informaciją, būtinai turi būti nustatoma verslo vertė bei galima kaina.

Turint pagrindinę informaciją bei gerą verslo pardavimo strategiją galima imtis ir potencialių pirkėjų paieškos. Šis etapas yra pats sudėtingiausias iš visų, todėl ir užima didžiąją dalį verslo pardavimo trukmės. Ieškant potencialių pirkėjų pirmiausiai reikėtų orientuotis į įmones, kurios galėtų susidomėti šiuo parduodamu verslu. Taip pat galima ieškoti investuotojų, kurie norėtų finansuoti verslą. Rizikingiausia potencialių pirkėjų grupė yra konkurentai. Todėl siekiant konfidencialumo dažniausiai konkurentai nėra pasirenkami kaip potencialūs klientai, kadangi dažnai konkurentai net neturi ketinimo pirkti įmonę, tačiau tiesiog siekia sužinoti konfidencialią įmonės informaciją.

Dažnai norint palengvinti potencialių pirkėjų paiešką yra suorganizuojamas memorandumas, kurio metu pranešama apie parduodamą verslą, pardavimo sąlygas bei kitą panašią informaciją.

Verslo pirkimo procesas

Norint pradėti savo verslą neretai tenka į tai investuoti daug laiko ir pinigų, o tuomet neretai ilgai laukti kol investicijos atsipirks ir verslas „įsivažiuos“. Norintiems truputį pagreitinti šį procesą yra išeitis – juk galima verslą ir nusipirkti. Kam pradėti viską nuo nulio, kai galima pradėti verslą jau turint ir klientus, ir tiekėjus, ir darbuotojus?

Norint įsigyti verslą, gali atrodyti, jog užtenka sau pasakyti „perku verslą“ ir pradėti ieškoti dominančių pasiūlymų. Deja, procesas yra kur kas sudėtingesnis, todėl norint geriausio rezultato, verta išsinagrinėti šio proceso subtilumus.

Kokie faktoriai daro įtaką verslo pirkimui? Visų pirma, tai yra dominančio verslo būklė – paprastai norima pirkti įsibėgėjusią įmonę, kurios darbas jau yra tapęs efektyviu. Kitas faktorius, galintis lemti įmonės pirkimą, yra numatomas verslo augimas, jo pozicijos rinkoje gerėjimas bei konkurencijos mažėjimas.

Pagrindiniu tikslu įsigyjant įmonę dažnai tampa siekis ateityje susigrąžinti investicijas. Turbūt svarbiausias dalykas, kurio siekiama, norint įsigyti įmonę, yra nusipirkti itin vertingą verslą už mažiausią įmanomą kainą. Todėl prieš pradedant pirkimo procesą reikėtų atlikti ir planuojamų įsigyti verslų analizę, jog maždaug galėtume orientuotis į kainą.

Kuomet naudinga yra pradėti įsigijimo procesą? Visų pirma, tai neturėtų būti skubotas sprendimas, to reikėtų imtis jeigu neberandama kokiais kitais būdais galima būtų pasiekti užsibrėžtus tikslus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į padėtį rinkoje: rinkoje turėtų būti įmonių, kurias potencialiai galime įsigyti, ir jų pirkimas atneštų apčiuopiamą naudą. Taip pat svarbu įsitikinti, jog įsigyjimo kaštai nebus didesni už įsigyjamos įmonės kainą. Jeigu visi kriterijai atitinka situaciją, galite drąsiai tarti „perku verslą“.

Kodėl parduodamas verslas?

Tiek internete, tiek laikraščiuose yra apstu skelbimų, skelbiančių „parduodu verslą“. Gali atrodyti, jog tai yra neigiamas procesas, kuomet savininkai nebegali išsilaikyti rinkoje todėl nusprendžia esamą verslą parduoti. Taip, tai vienas iš faktorių, kurie gali lemti verslo pardavimą, tačiau esama ir kitų faktorių – dažnai verslas gali būti parduodamas dėl noro pakeisti veiklos sritį, noro tiesiog pasitraukti iš verslo ar atgauti savo investicijas.

Taigi, paprastai verslą parduoti susiruošia tie verslininkai, kurie nori orientuotis į kitą veiklos sferą arba tie, kurie nepatenkinti įmonės atnešamu pelnu. Žinoma gali būti ir atvejų, kuomet noras parduoti verslą atsiranda, kai įmonės akcininkas yra tik vienas, ir nėra kam šį verslą perduoti.

Savo padaro ir konkurencija rinkoje, ypač jei ji yra arši. Esant tokiai konkurencijai rinkoje labai sunku įsitvirtinti ir išsilaikyti mažoms įmonėms, kurios tai norėdamos įvykdyti išnaudoja visus savo finansinius resursus. Mažų įmonių savininkai neretai tokiu atveju dvejoja ir dažnai priima tą patį sprendimą, kurį vėliau ir išvystame antraštėse „parduodu verslą“. Tokiu būdu savininkai bent jau gali susigrąžinti padarytas investicijas.

Norint parduoti verslą didžiausiu tikslu yra jį parduoti kuo pelningiau. Tam, kad tai būtų galima įgyvendinti svarbu žinoti tinkamą laiką, kuomet šį verslą yra geriausia parduoti. Jei įmonė gali parodyti gerus istorinius finansinius rezultatus, jei ji turi išskirtinių teisių rinkoje, ar jei joje dirba patyrusių specialistų grupė, bei įmonė gali įrodyti, jog bėgant laikui jos pelningumas vis augs – tokiu atveju iš tiesų yra palankus metas verslo pardavimui.

Verslo pardavimo procesas

“Parduodu verslą” – tokiai minčiai šovus į galvą, dažnai nežinome nuo ko pradėti. Todėl yra svarbu išsiaiškinti, koks yra šis verslo pardavimo procesas. Iš tiesų pastebėta tendencija, jog verslą parduoti yra daug sunkiau nei sukurti naują verslą. Todėl jei siekiate parduodami verslą gauti iš to kuo daugiau naudos, turėtumėte atkreipti dėmesį į keletą etapų, iš kurių ir susideda visas verslo pardavimo procesas.

Pats procesas žinoma prasideda nuo idėjos ir nuo noro. Juk ne kas kitas, o pats sau pasakote “parduodu verslą” ir visus tolimesnius sprendimus taip pat priimate patys. Tuomet labai svarbu yra surinkti visą informaciją, kuri galėtų sudominti pirkėją – tai gali būti informacija apie klientus bei įvairius tiekėjus. Būtina yra įvertinti verslo kainą. Įmonės kaina priklauso nuo daugybės skirtingų faktorių (tokių kaip tarkim įmonės finansinė būklė). Būtent todėl turi būti atliekama teisinė bei finansinė verslo analizė – tokiu būdu yra įvertinama verslo kaina.

Labai svarbu yra nepamiršti konfidencialumo – paruošus informaciją, kurią pateiksime pirkėjams, turi būti pasirašomas konfidencialumo susitarimas.

Kitas svarbus etapas yra derybos, kurios galutinai ir nulems jūsų verslo pardavimo sėkmę, kadangi verslo pardavimo kaina yra nustatoma būtent šio etapo metu. Ruošiantis deryboms svarbu sukurti tinkamą strategiją bei pasiskirstyti atsakomybėmis tarp komandos narių.

Pardavimo procesą galima palengvinti pasitelkus specialistų pagalba, kurie specializuojasi būtent į įmonių pirkimo bei pardavimo organizavimą. Specialistų pagalba ne tik galima sutaupyti daug savo laiko, tačiau taip pat ir gauti priimtiniausią rezultatą.

Nauja verslo rūšis - verslo pardavimas

Jau seniai Lietuvoje galime stebėti naują verslo tendenciją - verslo pardavimą. Nors tai mūsų šalyje atsirado palyginus neseniai, tačiau jau spėjo susilaukti daug dėmesio - daugybė įmonių yra įkuriamos ir iškart siūlomos pirkėjui. Galima būtų abejoti – kas pirks verslą, kai visuomet smagiau yra pradėti savo paties? Galbūt ir smagiau, tačiau verslininkai dažniausiai ne į smagumą orientuojasi – pradėjus naują verslą, siekiama iš pradžių į tai investuoti kiek galima mažiau. Jeigu įmonė pradedama kurti nuo pat pradžių tai reikalauja ne tik daug lėšų, tačiau taip pat ir laiko – kol verslas „įsivažiuos“.

Taigi, jei anksčiau parduodamo verslo pasiūla buvo daug didesnė už paklausą, tai šiandien galime pastebėti, jog daugybė internetinių skelbimų portalų mirga antraštėmis, skelbiančiomis „perku verslą“. Žmonės sunkios finansinės padėties metu suskubo pirkti verslą – juk tai palankiausias metas kažką pradėti.

Tačiau perkant verslą gali iškilti įvairių keblumų, kadangi pirkti verslą iš esmės yra sunkiau negu jį parduoti. Taip yra todėl, jog žmogus parduodantis verslą apie jį jau žino viską, o verslą perkantis - dar tik stengiasi sužinoti. Visuomet geriau yra pirkti intensyviai augančias įmones. Jeigu jau tarėte sau „perku verslą“, nepamirškite, jog visuomet reikia iki pirkimo sandėrio pasirašymo dienos sužinoti kiek įmanoma daugiau - finansinius rodiklius, įrangos būklę, personalo kvalifikaciją, marketingo politiką, konkurentus, tendencijas, perspektyvas ir pan. Jeigu neišsiaiškinsite visko iki galo, gali įvykti taip, jog nusipirksite verslą neturintį jokių didelių perspektyvų.

Kaip visa kaltė suverčiama krizei

Apeiti įstatymus visais laikais stengėsi tiek verslininkai, tiek paprasti piliečiai. Šiandien padidėjus mokesčiams, pagrindinis klausimas besisukantis daugumos verslininkų galvoje – kaip išvengti mokesčių ir išsisukti nuo savo skolų?

Taigi, rodos prasideda varžybos „kas gudresnis“ – vis dėlto atrodo, jog šiuo metu gudresni yra žmonės, kurie ieško ir randa kaip įstatymus apeiti. Taip Lietuvoje pradeda reikštis nežaboto kapitalizmo dėsniai ir kuo toliau, tuo daugiau atsiranda paslaptingų ir neaiškių bankrotų, pastebimas ir pinigų perpumpavimas iš likviduojamų į tų pačių asmenų steigiamas naujas įmones. Visa tai tampa masiniu reiškiniu. Verslininkai, siekdami kuo daugiau naudos, dažnai sumaniai nukreipia pinigų srautą į naująsias įmones sėkmingai skaičiuoja pelną, o jų skolos ir kiti įsipareigojimai užmerktomis akimis paliekami bankrutuojančioms bendrovėms.

Išvada aiški - lietuviai savo skolas grąžina ir įsipareigojimus vykdo tikrai labai nenoriai, viską paaiškindami tik tuo, jog atėjo krizė ir visiems šis metas yra sunkus. Toks žmonių elgesys matomas kalbant ne vien apie verslininkus, tačiau taip pat ir apie paprastus žmones, kurių skolos taip pat vis auga– vien per metus mokesčių mokėtojų įsiskolinimas pasiekė daugiau nei milijardą litų ir akivaizdu, jog šitaip išaugus mokesčiams, skolos augs dar sparčiau, kadangi gyventojų finansinė padėtis anaiptol nėra gerėjanti.

Apskritai, galime pastebėti keistą tendenciją – kuo efektyvesnis tampa skolų išieškojimas, tuo daugėja ir tuo nepatenkintų žmonių. Taip peršasi išvada, jog regis lietuviai šiandien pradeda vadovautis išmintimi, teigiančia, jog jei pats neapgausi visų, tai visi apgaus tave.

Pavojingi ir maži įsiskolinimai

 Sulėtėjusios ekonomikos metais skolų išieškojimo įmonėms darbo visuomet tik padaugėja - juk atsiranda vis mažiau norinčių skolas gražinti laiku, o taip pat ir darbdaviai dažnai nebesilaiko savo įsipareigojimų laiku išmokėti atlyginimus savo darbuotojams.

Paprastai atrodytų, jog skolos negrąžinamos dėl įvairių nepalankių aplinkybių. Tačiau deja, vyraujanti tendencija rodo kitaip - skolų išieškojimas itin dažnai vykdomas tuomet, kuomet skolos tikrai nėra didelės - čia ir atsiskleidžia žmonių aplaidumas. Paprastai žmonės, gavę nedidelę baudą, neskuba jos apmokėti, o vėliau tai padaryti pamiršus, vieną dieną prie durų sulaukia antstolių ir lieka nepatenkinti, jog skola, buvusi nedidelė, apaugo dar keliais šimtais litų.

Kartais skolos netgi nepamirštamos apmokėti - žmonės kartais dar naiviai tikisi, jog tokios nedidelės skolos nesusilauks antstolių dėmesio, kadangi tiesiog tokių skolų išieškoti neapsimoka. Taigi, vietoj to, jog apmokėtų savo skolą ar baudą, palieka tai likimo valiai. Taip deja nėra, o tokios atrodytų menkos skolos yra kur kas efektyviau išieškomos negu skolos siekiančios nuo 1 iki 5 tūkstančių litų. Taip labai dažnai žmonės nukenčia nuo savo pačių aplaidumo.

Tikrai nemažai kartų skolų išieškojimas yra vykdomas dėl neapmokėtų baudų už eismo taisyklių pažeidimą, įvairius pažeidimus viešuose vietose, valstybei nesumokėtus mokesčius ar važiavimą miesto viešuoju transportu be bilieto. Žinotina, jog nesant galimybei baudą susimokėti vietoje visuomet galima parašyti prašymą policijai, kuriuo baudos apmokėjimo terminas gali būti atidėtas trims mėnesiams.

 

Teisinių paslaugų pasirinkimas

Į teisininkus dažniausiai kreipiamasi tik jau susidūrus su didele bei rimta problema . Tačiau taip pat reikėtų nepamiršti, jog kvalifikuota teisinė konsultacija bei pagalba neretai gali padėti išsigelbėti ir nuo dar neatėjusių, tačiau numatomų bėdų, kadangi teisininkas gali ne tik išspręsti esamas bėdas, tačiau taip pat ir padėti užbėgti įvykiams už akių.

Dažnai nusprendus kreiptis pagalbos iškyla klausimas – kaip pasirinkti teisininką bei kokios yra teisinių paslaugų kainos? Geras teisininkas tikrai nėra tas, kuris tiesiog žino daugybę teisinių aktų. Labai svarbus yra ir teisininko sugebėjimas bendrauti bei kitos asmeninės savybės (tai dažnai ir nulemia vieno ar kito teisininko pasirinkimą). Tačiau vis dėlto svarbiausias kriterijus yra teisininko turima patirtis bei įgytas profesionalumas – visa tai užtikrina teikiamų paslaugų kokybę. Žinoma, profesionalių teisininkų paslaugos gali kainuoti dukart, kartais net ir tris kart brangiau. Svarbiausia – pasitikėti teisininku, kurį pasirenkate, tai gali išeiti jūsų pačių naudai.

Neretai į teisininkus kreipiamasi dėl užsitęsusios negrąžinamos skolos. Kalbant konkrečiai apie skolos išieškojimą, svarbu paminėti, jog neretai noras susigrąžinti skolas sukelia problemų abiems pusėms – tiek skolininkams, kurie neturi kaip grąžinti skolos, ypač tos, kuri vis didėja, tiek skolinantiems, kurių padėtis kartais irgi gali tapti kebli, ypač kai turima įvairių finansinių įsipareigojimų. Žinoma, antstolio darbas yra ne tik skolų išieškojimas, tačiau taip pat ir kitų paslaugų teikimas. Antstolis taip pat gali administruoti turtą vykdymo proceso metu, perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo. Antstoliai taip pat kaip ir advokatai gali teikti teismines konsultacijas, tačiau negali atstovauti teismuose.

Emigruoti gyventi į užsienį, palikus skolas valstybei - ne išeitis

Statistikos Departamento duomenimis 2008 m. 0,5 procento namų ūkių bent kartą per 12 mėn. negalėjo laiku sumokėti būsto paskolos įmokų ar sumokėti už būsto nuomą – tai 6 procentai namų ūkių, kuriems reikėjo mokėti šias įmokas. Bent kartą per 12 mėn. 6 procentai namų ūkių negalėjo laiku sumokėti už komunalines paslaugas Taip pat, bent kartą per 12 mėn. 4 procentai namų ūkių dėl lėšų stokos negalėjo laiku apmokėti kitų sąskaitų (už mokslą bei ryšių paslaugas).

Žinoma, dauguma žmonių savo įsiskolinimus gražina laiku, tačiau, deja, ne visi, kadangi kai kurių iš jų finansinė padėtis yra itin prasta- kuomet įsiskolinimai daugybę kartų viršija jų pajamas.

Žmonės, kuriuos slegia skolos, neretai pasirenka ir lengviausią kelią – palikę savo skolas Lietuvoje, paprasčiausiai išvyksta gyventi į užsienį. Taip dažniausiai atsitinka dėl to, jog gyvenimo lygis Lietuvoje vis dar yra žemesnis nei kitose Europos Sąjungos šalyse, todėl emigruodamas žmogus tiesiog palieka savo skolas valstybei.

Anksčiau dėl to antstoliams kildavo įvairių problemų. Tačiau dabar, žmonės emigravę į Europos Sąjungos šalis nebegali jaustis ramūs, kadangi skolų išieškojimas yra vykdomas ir užsienyje, todėl vieną dieną galima tikėtis prie savo durų sutikti antstolį. Šių užsienyje gyvenančių skolininkų nelaimei, už antstolių paslaugas jiems tektų mokėti žymiai daugiau. Visų pirma todėl, jog jiems tektų mokėti tos valstybės įkainiais, kurioje yra vykdomas skolų išieškojimas ir ne naujiena, jog daugelyje valstybių šie įkainiai yra daug didesni nei mūsų šalyje.

Taigi, jeigu anksčiau emigracija į užsienį būdavo išeitis skolininkams, tai dabar, žinant jog išlaidos gali dar padidėti, patys skolininkai įvertinę situaciją nebeturi pagrindo tam ryžtis.