Kaip galima išsigelbėti nuo bankroto?

Pastaruoju metu vis dažniau girdime aplinkinius kalbant apie krizę, bankrotą ar skolas. Finansinė padėtis Lietuvoje, deja, negerėja, ir vis dar nėra stabili. Verslo situacija Lietuvoje taip pat nėra pavydėtina - „Lietuvos žinių“ duomenimis bankrutuojančių įmonių šių metų rugsėjo mėnesį buvo užregistruota 1164 - tai 2,3 karto daugiau negu buvo užregistruota pernai tokiu pat metu, pernai jų tebuvo 513. Taip pat šiemet užregistruota ir 18,4 % daugiau likviduojamų įmonių, o naujai užregistruotų įmonių sumažėjo 7,8 %.

Kol kas daugelio žinios apie bankrotą siekia žinojimą jog bankrotas tėra finansinis įmonės žlugimas. Iš tiesų bankroto procedūra turi daug subtilybių, kurias žinoti privalo kiekvienos nestabiliai dirbančios įmonės teisininkas ar vadovas. Bankroto procedūra, kreditorių eilės, savininkų bei akcininkų atskaitomybės apibrėžtos ne tik bankroto įstatyme, bet taip pat civiliniame kodekse, civilinio proceso kodekse, hipotekos įstatyme. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą, bankrotas - tai nemokios įmonės būsena, kuomet įmonei teisme yra iškelta bankroto byla (tai teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių) arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka.

Bankrotas įmonei gali būti iškeltas keliais būdais - pačios įmonės iniciatyva arba kreditoriaus iniciatyva. Žinoma, pirmasis metodas yra palankesnis. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą, vadovas, matydamas įmonės bankrotinę situaciją, privalo inicijuoti bankroto procedūrą. Antrasis metodas (kuomet bankrotą inicijuoja kreditoriai) yra pakankamai rizikingas, nes šiuo atveju įmonė, kuriai iškeliamas bankroto byla, neturi jokios įtakos ir galių bankroto procedūrose - pagrindinis vaidmuo atitenka kreditoriams.

Bankroto administratorius

Bankrotas nėra pats maloniausias procesas, tad jei įmonė turi skolų, yra neįgali atsiskaitinėti su kreditoriais, jos vadovai, suvokdami bankroto grėsmę, turėtų domėtis bankroto procedūromis, jo iškėlimo priežastimis, bei būdais jo išvengti. Tam kad išvengti bankroto visų pirma, reikia laiku atsiskaityti su kreditoriais, taip pat reaguoti į kreditorių pranešimus ir grasinimus iškelti Jums bankroto ieškinį. Taip pat šiandien privalu siekti kuo greičiau atgauti skolas už suteiktas paslaugas bei parduotus produktus. O jei vis dėlto skolų gražinti bei atsiskaityti su kreditoriais nepavyksta, vienas iš galimų gelbėjimosi būdų - laiku parduoti verslą.

Kaip išvengti trukdžių, norint gauti greitą paskolą?

Paskolas teikiančios įmonės, bandydamos privilioti daugiau klientų, dažnai rašo apie tai, jog paskolą gali gauti kiekvienas žmogus. Tačiau paskolą gauti susigundęs žmogus neretai susiduria su įvairiausiais trukdžiais ir paskolos gavimo procesas užsitęsia, o kartais netgi nutrūksta.

Visų pirma, norint gauti greitąją paskolą reikia atitikti tam tikrus paskolas teikiančios įmonės keliamus kriterijus (amžius, uždarbis ir pan.). Tačiau tai, kaip greitai gausite paskolą gali priklausyti ir nuo Jūsų pačių.

Greitos paskolos asmenims suteikiamos tą pačią dieną tik tuo atveju, jei žmogus neturi jokių įsiskolinimų ir yra mokus. Kitu atveju – paskolos gavimas gali užtrukti, o kartais paskola atsižvelgus į žmogaus finansinę padėtį netgi nebūna suteikiama. Norint, jog viskas vyktų sklandžiai privaloma vykdyti visas sutartyje numatytas sąlygas - jei skolininkas nesilaiko sutartyje nurodytų sąlygų, vėluoja grąžinti paskolą – nukenčia skolininko reputacija ir kitą kartą gauti paskolą bus žymiai sunkiau.

Greitų paskolų gavimas taip pat gali užtrukti ir dėl neteisingai užpildytų dokumentų. Tokios klaidos pasitaiko dėl skubėjimo pildant paraiškas internetu. Jei įvėlėte klaidą, tačiau per vėlai ją pastebėjote – kuo greičiau susisiekite su paskolą teikiančia įmone – kitu atveju gali kilti nemažai problemų ir paskolos gavimas taip gali užsitęsti.

Jei norite, jog paskolos gavimo procesas būtų sklandus – prieš pateikdami paraišką greitąsias paskolas siūlančiai įmonei, susisiekite su ja ir išsiaiškinkite visus rūpimus klausimus.

Palankus metas pirkti verslą?

Kur bepasižvalgytume, pamatytume, jog spauda bei internetas mirga marga nuo skelbimų, kurių antraštės skelbia „parduodu / perku verslą“. Ir neveltui – ko bepaklaustumėte, išgirsite, jog ekonominis mūsų šalies nuosmukis, yra itin palankus metas naujo verslo steigimui. Verslo pirkimas yra pats paprasčiausias būdas pradėti verslą – sutaupoma ir daug laiko ir, žinoma, nemažai pinigų.

Tuo tarpu pradėjus verslą nuo nulio, tenka išlieti nemažai prakaito, kol jis pradeda „važiuoti“. Reikia suburti kompetentingą komandą, sukurti visą įmonės veiklos struktūrą, strategiją, kaip pritraukti klientus ir t.t. Pats rizikingiausias metas yra pradinės veiklos periodas. Perkant jau įkurtą verslą išvengiame daugybės rizikos faktorių, kartu gauname ir specialistų komandą ir visą informaciją apie rinką bei konkurentus.

Tiesa, negalima tiesiog aklai nuspręsti ir tarti „perku verslą“. Ne, apie perkamą įmonę reikia išsiaiškinti viską. Akivaizdu, jog parduodantysis verslą, gali slėpti šio verslo trūkumus, o juos sužinosite tik jau įsigiję verslą. Reikėtų pastebėti, kokia yra šios įmonės reputacija (reputacija, neretai sudaro ir dalį perkamo verslo kainos). Taip pat svarbu išsiaiškinti visus finansinius rodiklius, įrangos būklę, darbuotojų kvalifikaciją ir t.t.

Prieš perkant verslą visuomet reikėtų atsakyti į klausimą sau pačiam „Kodėl Jūs tai darote?“. Jei tiesiog norite pasiekti finansinę sėkmę, tačiau Jus domina visiškai kita sritis, pirkti būtent tą verslą nėra gera mintis – nemaža galimybė, kad greitu metu toks verslas Jums pačiam atsibos, o ir finansinės sėkmės tai nežada. Tačiau jeigu manote, jog galite padaryti tikrai daug geriau negu dabartiniai verslo savininkai – tuomet pirmyn, šiandien Jums tikrai palankus metas viską pradėti.

Kaip atgauti skolą?

Neretai pasitaiko atvejų, kuomet paskolinę nemažą sumą pinigų, jų atgauti nebegalime – skolininko telefonas nuolatos išjungtas, jis pakeičia gyvenamąją vietą ir t.t. Žinoma, visų pirma reikėtų bandyti su skolininku kalbėtis pačiam, bandyti su juo susisiekti per jo artimuosius ar darbovietę – toks variantas nieko nekainuos jums pačiam. Tačiau ne visuomet tai yra veiksminga.

Kuomet patys nebegalite kontroliuoti situacijos, reikėtų kreiptis į antstolius, kurių pagalba bus vykdomas skolų išieškojimas. Visuomet svarbu pateikti kuo išsamesnę informaciją antstoliui – kuo jos daugiau, tuo lengvesnis bus antstolio darbas, tuo mažesnės bus administracinės ir kitos išlaidos.

Pirmiausia yra vykdomas ikiteisminis skolų išieškojimas, kurio metu yra vykdomos derybos su skolininku. Antstoliams skolininką neretai surasti yra paprasčiau negu žmonėms, norintiems savo pinigus susigrąžinti (kalbai pakrypus apie antstolius dauguma išsigąsta ir vis dėlto pasiryžta atiduoti skolą taikiu būdu.).

Tačiau deja, ne visuomet skolininkai yra geranoriški, tuomet skolų išieškojimas yra vykdomas teisminiu būdu. Tokiu atveju būna taikomos ir įvairios priverstinio pobūdžio priemonės, tokios kaip išieškojimas iš skolininko lėšų ar turto, bei piniginių sumų, bei kitos panašaus pobūdžio priemonės.

Išieškotojas iki priverstinio vykdymo pradžios gali antstoliui nurodyti iš kokio skolininko turto (prioritetų tvarka) turi būti vykdomas skolų išieškojimas. Jeigu išieškotojas to nenurodo, antstolis skolos išieškojimą iš fizinio asmens turto vykdo pagal nustatytas taisykles.

Žinotina, jog skolų išieškojimas nevykdomas nukreipiant jį į namų apyvokos reikmenis ir būtinus drabužius. Jeigu kartu su skolininku gyvena nepilnamečiai vaikai – išieškojimas negali būti nukreiptas į namuose esantį šaldytuvą bei televizorių (jei šie daiktai yra vieninteliai).

Verslo pardavimo subtilybės

“Parduodu verslą” – tokia mintis, esant palankioms sąlygoms, gali tapti tikrai sėkmingu sprendimu, tačiau norint, jog tai nesibaigtų nesėkmingai, turime žinoti visas verslo pardavimo subtilybes. Verslo pardavimo procesas yra sudėtingas ir neretai užsitęsiantis apie 6 mėnesius. Taip pat yra ir keli skirtingi verslo pardavimo būdai.

Svarbu pastebėti, jog priklausomai nuo įmonės juridinio statuso, verslas gali būti parduodamas skirtingose rinkose. Verslą galime parduoti arba vertybinių popierių rinkoje, arba privačių sandorių rinkoje. Šios dvi rinkos skiriasi savo pagrindiniais bruožais – parduodamos bendrovės dydžiu, pardavimo laiku, parduodamos bendrovės dalis bei parduodamos įmonės finansinė būklė.

Apsisprendus, kurioje rinkoje norime parduoti bendrovę, taip pat reikėtų pasirinkti ir verslo pardavimo būdą. Parduoti verslą galime keliais būdais : tiesioginių derybų būdu bei uždaro ar viešo aukciono būdu. Jeigu siekiame užtikrinti sandėrio konfidencialumą, geriausia rinktis yra derybų būdą. Tačiau derybų keliu nėra užtikrinama didžiausia sandorio vertė, kadangi derantis tik su vienu potencialiu pirkėju nėra konkurencijos. Konfidencialumas taip pat užtikrinamas ir uždaro aukciono metu, o čia esant daugiau potencialių pirkėjų, atsiranda konkurencija – dėl to yra užtikrinama didesnė pardavimo vertė nei derybų metu. Viešo aukciono metu konfidencialumas nėra užtikrinamas, tačiau čia konkurencija yra didžiausia, tokiu būdu pasiekiama ir didžiausia pardavimo vertė.

Taigi, kaip matome, pasirinkimas kaip parduoti verslą yra didelis. Visi verslo pardavimo būdai turi savo privalumų, tačiau taip pat turi ir minusų, todėl prieš ištariant „parduodu verslą“ vertėtų apgalvoti visus tolimesnius etapus, kuriuos turėsite įgyvendinti.

Pasiruošimas verslo pardavimui ir potencialių pirkėjų paieška

Siekiant sėkmingai parduoti verslą, svarbu ne tik žinoti visus pagrindinius šio proceso etapus, jiems reikia tinkamai pasiruošti, o vėliau ir įgyvendinti. Verslo pardavimas neretai užtrunka pusę metų. Daugiausiai laiko šiame procese, žinoma, užima potencialių pirkėjų paieška.

Taigi, neužtenka ištarti – parduodu verslą – pirmiausia reikia visam tam tinkamai pasiruošti. Kaip ir atliekant bet kokį organizacinį darbą ar projektą, ruošiantis verslo pardavimui svarbu išsikelti tikslus, kurių siekiame (pvz. kuo greitesnis verslo pardavimas, kuo didesnė sandorio vertė ir t.t.). Kitas žingsnis – suformuoti verslo pardavimo komandą. Jeigu reikia tai galima atlikti pasitelkiant ne vien savo komandos narius, tačiau taip pat ir išorinius konsultantus. Kitas etapas – surinkti visą reikiamą informaciją apie verslą. Renkant informaciją apie verslą svarbu nepamiršti, jog ją siūlysime potencialiam pirkėjui, todėl vertėtų išryškinti visas teigiamas parduodamo verslo savybes. Surinkus informaciją, būtinai turi būti nustatoma verslo vertė bei galima kaina.

Turint pagrindinę informaciją bei gerą verslo pardavimo strategiją galima imtis ir potencialių pirkėjų paieškos. Šis etapas yra pats sudėtingiausias iš visų, todėl ir užima didžiąją dalį verslo pardavimo trukmės. Ieškant potencialių pirkėjų pirmiausiai reikėtų orientuotis į įmones, kurios galėtų susidomėti šiuo parduodamu verslu. Taip pat galima ieškoti investuotojų, kurie norėtų finansuoti verslą. Rizikingiausia potencialių pirkėjų grupė yra konkurentai. Todėl siekiant konfidencialumo dažniausiai konkurentai nėra pasirenkami kaip potencialūs klientai, kadangi dažnai konkurentai net neturi ketinimo pirkti įmonę, tačiau tiesiog siekia sužinoti konfidencialią įmonės informaciją.

Dažnai norint palengvinti potencialių pirkėjų paiešką yra suorganizuojamas memorandumas, kurio metu pranešama apie parduodamą verslą, pardavimo sąlygas bei kitą panašią informaciją.

Verslo pirkimo procesas

Norint pradėti savo verslą neretai tenka į tai investuoti daug laiko ir pinigų, o tuomet neretai ilgai laukti kol investicijos atsipirks ir verslas „įsivažiuos“. Norintiems truputį pagreitinti šį procesą yra išeitis – juk galima verslą ir nusipirkti. Kam pradėti viską nuo nulio, kai galima pradėti verslą jau turint ir klientus, ir tiekėjus, ir darbuotojus?

Norint įsigyti verslą, gali atrodyti, jog užtenka sau pasakyti „perku verslą“ ir pradėti ieškoti dominančių pasiūlymų. Deja, procesas yra kur kas sudėtingesnis, todėl norint geriausio rezultato, verta išsinagrinėti šio proceso subtilumus.

Kokie faktoriai daro įtaką verslo pirkimui? Visų pirma, tai yra dominančio verslo būklė – paprastai norima pirkti įsibėgėjusią įmonę, kurios darbas jau yra tapęs efektyviu. Kitas faktorius, galintis lemti įmonės pirkimą, yra numatomas verslo augimas, jo pozicijos rinkoje gerėjimas bei konkurencijos mažėjimas.

Pagrindiniu tikslu įsigyjant įmonę dažnai tampa siekis ateityje susigrąžinti investicijas. Turbūt svarbiausias dalykas, kurio siekiama, norint įsigyti įmonę, yra nusipirkti itin vertingą verslą už mažiausią įmanomą kainą. Todėl prieš pradedant pirkimo procesą reikėtų atlikti ir planuojamų įsigyti verslų analizę, jog maždaug galėtume orientuotis į kainą.

Kuomet naudinga yra pradėti įsigijimo procesą? Visų pirma, tai neturėtų būti skubotas sprendimas, to reikėtų imtis jeigu neberandama kokiais kitais būdais galima būtų pasiekti užsibrėžtus tikslus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į padėtį rinkoje: rinkoje turėtų būti įmonių, kurias potencialiai galime įsigyti, ir jų pirkimas atneštų apčiuopiamą naudą. Taip pat svarbu įsitikinti, jog įsigyjimo kaštai nebus didesni už įsigyjamos įmonės kainą. Jeigu visi kriterijai atitinka situaciją, galite drąsiai tarti „perku verslą“.