Nauja verslo rūšis - verslo pardavimas

Jau seniai Lietuvoje galime stebėti naują verslo tendenciją - verslo pardavimą. Nors tai mūsų šalyje atsirado palyginus neseniai, tačiau jau spėjo susilaukti daug dėmesio - daugybė įmonių yra įkuriamos ir iškart siūlomos pirkėjui. Galima būtų abejoti – kas pirks verslą, kai visuomet smagiau yra pradėti savo paties? Galbūt ir smagiau, tačiau verslininkai dažniausiai ne į smagumą orientuojasi – pradėjus naują verslą, siekiama iš pradžių į tai investuoti kiek galima mažiau. Jeigu įmonė pradedama kurti nuo pat pradžių tai reikalauja ne tik daug lėšų, tačiau taip pat ir laiko – kol verslas „įsivažiuos“.

Taigi, jei anksčiau parduodamo verslo pasiūla buvo daug didesnė už paklausą, tai šiandien galime pastebėti, jog daugybė internetinių skelbimų portalų mirga antraštėmis, skelbiančiomis „perku verslą“. Žmonės sunkios finansinės padėties metu suskubo pirkti verslą – juk tai palankiausias metas kažką pradėti.

Tačiau perkant verslą gali iškilti įvairių keblumų, kadangi pirkti verslą iš esmės yra sunkiau negu jį parduoti. Taip yra todėl, jog žmogus parduodantis verslą apie jį jau žino viską, o verslą perkantis - dar tik stengiasi sužinoti. Visuomet geriau yra pirkti intensyviai augančias įmones. Jeigu jau tarėte sau „perku verslą“, nepamirškite, jog visuomet reikia iki pirkimo sandėrio pasirašymo dienos sužinoti kiek įmanoma daugiau - finansinius rodiklius, įrangos būklę, personalo kvalifikaciją, marketingo politiką, konkurentus, tendencijas, perspektyvas ir pan. Jeigu neišsiaiškinsite visko iki galo, gali įvykti taip, jog nusipirksite verslą neturintį jokių didelių perspektyvų.

Kaip visa kaltė suverčiama krizei

Apeiti įstatymus visais laikais stengėsi tiek verslininkai, tiek paprasti piliečiai. Šiandien padidėjus mokesčiams, pagrindinis klausimas besisukantis daugumos verslininkų galvoje – kaip išvengti mokesčių ir išsisukti nuo savo skolų?

Taigi, rodos prasideda varžybos „kas gudresnis“ – vis dėlto atrodo, jog šiuo metu gudresni yra žmonės, kurie ieško ir randa kaip įstatymus apeiti. Taip Lietuvoje pradeda reikštis nežaboto kapitalizmo dėsniai ir kuo toliau, tuo daugiau atsiranda paslaptingų ir neaiškių bankrotų, pastebimas ir pinigų perpumpavimas iš likviduojamų į tų pačių asmenų steigiamas naujas įmones. Visa tai tampa masiniu reiškiniu. Verslininkai, siekdami kuo daugiau naudos, dažnai sumaniai nukreipia pinigų srautą į naująsias įmones sėkmingai skaičiuoja pelną, o jų skolos ir kiti įsipareigojimai užmerktomis akimis paliekami bankrutuojančioms bendrovėms.

Išvada aiški - lietuviai savo skolas grąžina ir įsipareigojimus vykdo tikrai labai nenoriai, viską paaiškindami tik tuo, jog atėjo krizė ir visiems šis metas yra sunkus. Toks žmonių elgesys matomas kalbant ne vien apie verslininkus, tačiau taip pat ir apie paprastus žmones, kurių skolos taip pat vis auga– vien per metus mokesčių mokėtojų įsiskolinimas pasiekė daugiau nei milijardą litų ir akivaizdu, jog šitaip išaugus mokesčiams, skolos augs dar sparčiau, kadangi gyventojų finansinė padėtis anaiptol nėra gerėjanti.

Apskritai, galime pastebėti keistą tendenciją – kuo efektyvesnis tampa skolų išieškojimas, tuo daugėja ir tuo nepatenkintų žmonių. Taip peršasi išvada, jog regis lietuviai šiandien pradeda vadovautis išmintimi, teigiančia, jog jei pats neapgausi visų, tai visi apgaus tave.

Pavojingi ir maži įsiskolinimai

 Sulėtėjusios ekonomikos metais skolų išieškojimo įmonėms darbo visuomet tik padaugėja - juk atsiranda vis mažiau norinčių skolas gražinti laiku, o taip pat ir darbdaviai dažnai nebesilaiko savo įsipareigojimų laiku išmokėti atlyginimus savo darbuotojams.

Paprastai atrodytų, jog skolos negrąžinamos dėl įvairių nepalankių aplinkybių. Tačiau deja, vyraujanti tendencija rodo kitaip - skolų išieškojimas itin dažnai vykdomas tuomet, kuomet skolos tikrai nėra didelės - čia ir atsiskleidžia žmonių aplaidumas. Paprastai žmonės, gavę nedidelę baudą, neskuba jos apmokėti, o vėliau tai padaryti pamiršus, vieną dieną prie durų sulaukia antstolių ir lieka nepatenkinti, jog skola, buvusi nedidelė, apaugo dar keliais šimtais litų.

Kartais skolos netgi nepamirštamos apmokėti - žmonės kartais dar naiviai tikisi, jog tokios nedidelės skolos nesusilauks antstolių dėmesio, kadangi tiesiog tokių skolų išieškoti neapsimoka. Taigi, vietoj to, jog apmokėtų savo skolą ar baudą, palieka tai likimo valiai. Taip deja nėra, o tokios atrodytų menkos skolos yra kur kas efektyviau išieškomos negu skolos siekiančios nuo 1 iki 5 tūkstančių litų. Taip labai dažnai žmonės nukenčia nuo savo pačių aplaidumo.

Tikrai nemažai kartų skolų išieškojimas yra vykdomas dėl neapmokėtų baudų už eismo taisyklių pažeidimą, įvairius pažeidimus viešuose vietose, valstybei nesumokėtus mokesčius ar važiavimą miesto viešuoju transportu be bilieto. Žinotina, jog nesant galimybei baudą susimokėti vietoje visuomet galima parašyti prašymą policijai, kuriuo baudos apmokėjimo terminas gali būti atidėtas trims mėnesiams.

 

Teisinių paslaugų pasirinkimas

Į teisininkus dažniausiai kreipiamasi tik jau susidūrus su didele bei rimta problema . Tačiau taip pat reikėtų nepamiršti, jog kvalifikuota teisinė konsultacija bei pagalba neretai gali padėti išsigelbėti ir nuo dar neatėjusių, tačiau numatomų bėdų, kadangi teisininkas gali ne tik išspręsti esamas bėdas, tačiau taip pat ir padėti užbėgti įvykiams už akių.

Dažnai nusprendus kreiptis pagalbos iškyla klausimas – kaip pasirinkti teisininką bei kokios yra teisinių paslaugų kainos? Geras teisininkas tikrai nėra tas, kuris tiesiog žino daugybę teisinių aktų. Labai svarbus yra ir teisininko sugebėjimas bendrauti bei kitos asmeninės savybės (tai dažnai ir nulemia vieno ar kito teisininko pasirinkimą). Tačiau vis dėlto svarbiausias kriterijus yra teisininko turima patirtis bei įgytas profesionalumas – visa tai užtikrina teikiamų paslaugų kokybę. Žinoma, profesionalių teisininkų paslaugos gali kainuoti dukart, kartais net ir tris kart brangiau. Svarbiausia – pasitikėti teisininku, kurį pasirenkate, tai gali išeiti jūsų pačių naudai.

Neretai į teisininkus kreipiamasi dėl užsitęsusios negrąžinamos skolos. Kalbant konkrečiai apie skolos išieškojimą, svarbu paminėti, jog neretai noras susigrąžinti skolas sukelia problemų abiems pusėms – tiek skolininkams, kurie neturi kaip grąžinti skolos, ypač tos, kuri vis didėja, tiek skolinantiems, kurių padėtis kartais irgi gali tapti kebli, ypač kai turima įvairių finansinių įsipareigojimų. Žinoma, antstolio darbas yra ne tik skolų išieškojimas, tačiau taip pat ir kitų paslaugų teikimas. Antstolis taip pat gali administruoti turtą vykdymo proceso metu, perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo. Antstoliai taip pat kaip ir advokatai gali teikti teismines konsultacijas, tačiau negali atstovauti teismuose.

Emigruoti gyventi į užsienį, palikus skolas valstybei - ne išeitis

Statistikos Departamento duomenimis 2008 m. 0,5 procento namų ūkių bent kartą per 12 mėn. negalėjo laiku sumokėti būsto paskolos įmokų ar sumokėti už būsto nuomą – tai 6 procentai namų ūkių, kuriems reikėjo mokėti šias įmokas. Bent kartą per 12 mėn. 6 procentai namų ūkių negalėjo laiku sumokėti už komunalines paslaugas Taip pat, bent kartą per 12 mėn. 4 procentai namų ūkių dėl lėšų stokos negalėjo laiku apmokėti kitų sąskaitų (už mokslą bei ryšių paslaugas).

Žinoma, dauguma žmonių savo įsiskolinimus gražina laiku, tačiau, deja, ne visi, kadangi kai kurių iš jų finansinė padėtis yra itin prasta- kuomet įsiskolinimai daugybę kartų viršija jų pajamas.

Žmonės, kuriuos slegia skolos, neretai pasirenka ir lengviausią kelią – palikę savo skolas Lietuvoje, paprasčiausiai išvyksta gyventi į užsienį. Taip dažniausiai atsitinka dėl to, jog gyvenimo lygis Lietuvoje vis dar yra žemesnis nei kitose Europos Sąjungos šalyse, todėl emigruodamas žmogus tiesiog palieka savo skolas valstybei.

Anksčiau dėl to antstoliams kildavo įvairių problemų. Tačiau dabar, žmonės emigravę į Europos Sąjungos šalis nebegali jaustis ramūs, kadangi skolų išieškojimas yra vykdomas ir užsienyje, todėl vieną dieną galima tikėtis prie savo durų sutikti antstolį. Šių užsienyje gyvenančių skolininkų nelaimei, už antstolių paslaugas jiems tektų mokėti žymiai daugiau. Visų pirma todėl, jog jiems tektų mokėti tos valstybės įkainiais, kurioje yra vykdomas skolų išieškojimas ir ne naujiena, jog daugelyje valstybių šie įkainiai yra daug didesni nei mūsų šalyje.

Taigi, jeigu anksčiau emigracija į užsienį būdavo išeitis skolininkams, tai dabar, žinant jog išlaidos gali dar padidėti, patys skolininkai įvertinę situaciją nebeturi pagrindo tam ryžtis.