Bankroto vieta ekonominiame valstybės gyvenime

Bankroto procesas - normalus ir gana svarbus rinkos sistemos elementas, atliekantis keletą reikšmingų funkcijų šalies ekonominiame gyvenime. Pirmoji -profilaktinė: siekdama išvengti su bankrotu susijusių nemalonumų (kaip žinome- gana nemažų), krizę patyrusios įmonės randa būdų patobulinti veiklą, o tai savo ruožtu yra naudinga tiek vartotojams, tiek visuomenei, tiek valstybei. Antroji - bankrutuojančia paskelbta įmonė patiria tam tikrą kreditorių bei teismo spaudimą -  taigi, ji yra skatinama pertvarkyti savo verslą. Tuo pačiu jai yra taikomos kai kurių finansinės lengvatos, numatytos Bankroto įstatyme. Trečioji - bankrutavusia pripažintai įmonei vykdomas likvidavimas, t.y. ji  pašalinama iš šalies ekonominio gyvenimo, tam kad netrukdytų kitoms sėkmingai veikiančioms įmonėms.

Žinoma, geriausia būtų, jog visuomet pakaktų tik profilaktinių priemonių, tačiau taip, deja, nebūna:  dalis įmonių dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių (aktyvumo, apsukrumo stokos, vadovų nekompetentingumo ir t.t.) krizės sunkumų neįveikia ir atsiduria bankrutuojančių sąrašuose. Tuomet jų padėtis tampa labai sudėtinga, kritiška.

Pasaulyje, o, žinoma, ypač išsivysčiusiose šalyse, bankrotas yra labai natūralus rinkos ekonomikos elementas. Bankroto procedūros nesunaikina turto. Turtas tik yra iš naujo paskirstomas. Tie, kurie nesugebėjo, nemokėjo verstis, užleidžia vietą tiems, kurie galbūt turi daugiau patirties bei sėkmės.

Deja, Lietuvoje situacija yra visai kitokia. Ne vienas įmonių bankroto įstatymo keitimas bei daugybė redagavimų per devyniolika nepriklausomybės metų, rodo kad šalies ekonomika yra nestabili. Šalies verslininkai įsitikinę, kad atidėliojant bankroto bylas galima išvengti socialinių problemų paaštrėjimo. Ypač tada, kai ties bankroto slenksčiu atsiduria stambios įmonės, kuriose dirba nemažai žmonių.

Būtent, įmonių vadovų ne kompetencija, o gal savanaudiškų tikslų paskata ir yra didžiausia socialinė nelaimė, nes laiku pradėjus bankroto bylą, galima atgaivinti įmonės veiklą, o jei to padaryti neįmanoma, tuomet privaloma stengtis visais įmanomais būdais patenkinti kreditorių reikalavimus.

Verslo pirkimas pradeda sparčiai populiarėti ir Lietuvoje

Atidžiau pažvelgę tiek į paprastus, tiek į internetinius skelbimus, galime rasti daugybę antraščių, skelbiančių – perku verslą. Turbūt jau žinoma, jog krizės metu, yra itin palanku pirkti ar steigti naują verslą. Šiuo metu Lietuvoje vis labiau didėja susidomėjimas parduodamomis įmonėmis ar verslo idėjomis. Žinoma, norint sėkmingai parduoti verslą (už visą jo vertę) visuomet reiktų pagalbos kreiptis į profesionalus, kadangi tik vykdant intensyvią potencialių pirkėjų paiešką įmanoma sulaukti gerų rezultatų.

Žinotina, jog verslas parduodamas ne vien tuomet, kai yra nusiviliama jo rezultatais. Tai gali turėti ir daugybę kitų priežasčių-, skubus pinigų poreikis, noras pakeisti veiklos sritį ar tiesiog pasitraukimas iš verslo dėl konkurencijos rinkoje.

Kodėl taip sparčiai populiarėja verslo pirkimas? Atsakymas yra gana paprastas: pradėjus vystyti verslą nuo nulio reikia ne tik sukurti visą įmonės veiklos struktūrą bei surinkti kompetentingų darbuotojų komandą, tačiau taip pat ir pritraukti klientų ratą, bei išspręsti daugybę tolimesnio verslo vystymosi klausimų. Taigi, perkant verslą galime sutaupyti ir laiko, ir pinigų.

Jeigu jau galvojate apie verslo pirkimą, reikėtų atsižvelgti į kelias pastabas, kurios padėtų užtikrinti sėkmingą šios idėjos įgyvendinimą (juk savaime suprantama, jog negalime rinktis pirmo pasitaikiusio skelbimo su antrašte- parduodu verslą). Visuomet geriau yra pirkti intensyviai augančias įmones, kadangi jų kaina palaipsniui didės netgi esant nedidelėms investicijoms, patariama atsižvelgti į ekonomikos sričių vystymosi dinamiką bei verslo vystymosi tempus, taip pat ir į sezoninius kainų svyravimus. Itin svarbu įvertinti visų verslo aktyvų padėtį bei sudaryti prognozę – kaip jie keisis pardavimo momentu. Taip pat praverstu ir konkurentų apžvalga bei įvertinimas.

Kaip galima išsigelbėti nuo bankroto?

Pastaruoju metu vis dažniau girdime aplinkinius kalbant apie krizę, bankrotą ar skolas. Finansinė padėtis Lietuvoje, deja, negerėja, ir vis dar nėra stabili. Verslo situacija Lietuvoje taip pat nėra pavydėtina - „Lietuvos žinių“ duomenimis bankrutuojančių įmonių šių metų rugsėjo mėnesį buvo užregistruota 1164 - tai 2,3 karto daugiau negu buvo užregistruota pernai tokiu pat metu, pernai jų tebuvo 513. Taip pat šiemet užregistruota ir 18,4 % daugiau likviduojamų įmonių, o naujai užregistruotų įmonių sumažėjo 7,8 %.

Kol kas daugelio žinios apie bankrotą siekia žinojimą jog bankrotas tėra finansinis įmonės žlugimas. Iš tiesų bankroto procedūra turi daug subtilybių, kurias žinoti privalo kiekvienos nestabiliai dirbančios įmonės teisininkas ar vadovas. Bankroto procedūra, kreditorių eilės, savininkų bei akcininkų atskaitomybės apibrėžtos ne tik bankroto įstatyme, bet taip pat civiliniame kodekse, civilinio proceso kodekse, hipotekos įstatyme. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą, bankrotas - tai nemokios įmonės būsena, kuomet įmonei teisme yra iškelta bankroto byla (tai teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių) arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka.

Bankrotas įmonei gali būti iškeltas keliais būdais - pačios įmonės iniciatyva arba kreditoriaus iniciatyva. Žinoma, pirmasis metodas yra palankesnis. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą, vadovas, matydamas įmonės bankrotinę situaciją, privalo inicijuoti bankroto procedūrą. Antrasis metodas (kuomet bankrotą inicijuoja kreditoriai) yra pakankamai rizikingas, nes šiuo atveju įmonė, kuriai iškeliamas bankroto byla, neturi jokios įtakos ir galių bankroto procedūrose - pagrindinis vaidmuo atitenka kreditoriams.

Bankroto administratorius

Bankrotas nėra pats maloniausias procesas, tad jei įmonė turi skolų, yra neįgali atsiskaitinėti su kreditoriais, jos vadovai, suvokdami bankroto grėsmę, turėtų domėtis bankroto procedūromis, jo iškėlimo priežastimis, bei būdais jo išvengti. Tam kad išvengti bankroto visų pirma, reikia laiku atsiskaityti su kreditoriais, taip pat reaguoti į kreditorių pranešimus ir grasinimus iškelti Jums bankroto ieškinį. Taip pat šiandien privalu siekti kuo greičiau atgauti skolas už suteiktas paslaugas bei parduotus produktus. O jei vis dėlto skolų gražinti bei atsiskaityti su kreditoriais nepavyksta, vienas iš galimų gelbėjimosi būdų - laiku parduoti verslą.

Skolų pirkimas- kas tai?

Kaip dažnai pastaruoju metu girdime žodžius skolos, bankrotas bei krizė? Daugelis iš mūsų atsakytų, jog dažnai, galbūt netgi per dažnai. Rudeniui jau pradedant įpusėti, finansinė situacija Lietuvoje džiaugsmo vis dėlto nekelia- daugeliui įmonių diržus veržtis tenka vis stipriau. Galime nesunkiai pastebėti, jog tiek laikraščiai, tiek įvairūs internetiniai puslapiai yra tiesiog pilni įvairių skelbimų, siūlančių imti paskolą, pirkti bankroto administratorių paslaugas arba tiesiog parduoti verslą. Daugelis tikėjosi, jog atėjus rudeniui, apyvarta didės ir verslas atsigaus, tačiau toks optimizmas taip pat jau po truputį blėsta- kai kurie jau nebegali atsiskaityti už pirktas prekes bei paslaugas ir  galvoja, kaip išsigelbėti nuo bankroto.

Skolų išieškojimas anksčiau buvo viena veiksmingiausių priemonių, norint susigražinti skolą iš skolininko. Tačiau dabar situacija yra truputį pakitus ir viskas tampa truputį sudėtingiau – kai kurių įmonių skolos siekia milijonus, o ir atgauti sąskaitą iš skolininko, kurio sąskaitoje nebėra visiškai nieko, gali atrodyti tikrai beviltiška.

Tačiau vis dėlto išeitis atsiranda visada- tai skolų pirkimas. Skolų pirkimo įmonių Lietuvoje atsirado jau daugiau, o jų teikiamos paslaugos taip pat pilnai patenkina net beviltiškoje padėtyje atsidūrusias įmones.

Paprastai skolos yra nuperkamos ir pinigai iškart sumokami kreditoriui, kuris juos gali realizuoti. Daugelis gali likti nesupratęs, kodėl skola yra perkama, kodėl pinigai sumokami kreditoriui ir kodėl laukiama, kol pats skolininkas atsiskaitys? Kam visa tai? Taip, šios skolų pirkimo įmonės galbūt ir rizikuoja leisdamos sau nusipirkti skolą, o vėliau bandyti išsireikalauti ją iš skolininko. Tačiau tose įmonėse dirbantys profesionalai tikrai nesibaimina, kad pinigų neatgaus, o labiausiai rūpinasi, jog darbus atlikus įmonė, atgautų savo pinigus už suteiktas paslaugas.

Kaip matome, išeitis iš atrodytų beviltiškos situacijos yra gana paprasta. Kai nepadeda skolų išieškojimas, visuomet galime atsižvelgti ir į tokį savo skolos atgavimo variantą.

Įmonių bankrotas po truputį jau tampa kasdienybe

Jau beveik metus mūsų šalį užgriuvusi krizė, rodos, dar nežada trauktis, o verslo padėtis Lietuvoje kuo toliau tuo darosi vis prastesnė- daug įmonių jau patyrė bankrotą, kitas tuo tarpu slegia didžiulės skolos. Įmonių bankroto įstatymas bankrotą apibūdina kaip nemokios įmonės būseną, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūrą ne teismo tvarka.



Paprastai bankrotas dažnai apibūdinamas kaip socialinė nelaimė ir yra siejamas su visišku finansiniu įmonės žlugimu- pradedamos naikinti darbo vietos, atleidžiami darbuotojai. Šiam niūriam procesui kelią atveria daugybė faktorių- tai vis mažėjantys šalies ekonomikos tempai, auganti infliacija bei vis didėjanti nekilnojamojo turto rinkos krizė.



Kaip jau galėjome įsitikinti krizė grėsminga yra ne tik smulkioms įmonėms: stambūs prekybos centrai, pramonės bei transporto bendrovės patiria šį reiškinį- vis augančios skolos galų gale priverčia ir juos užverti duris ir atleisti darbuotojus. Su dauguma darbuotojų dažnai nebūna sąžiningai atsiskaitoma už neatlygintą darbo užmokestį bei nepanaudotas atostogas.



Dauguma jau tikisi sunkmečio pabaigos, tačiau deja statistiniai duomenys rodo ką kitą- pagal „ Creditinfo Lietuva“ duomenis, per šių metų liepos mėnesį bendra įmonių pradelstų įsiskolinimų suma išaugo 300 mln. litų. Liepos mėnesį įmonės įsiskolino 100 mln. litų daugiau nei birželio mėnesį. Vis dėlto naujų skolininkų atsiranda lėčiau, tačiau skolos sparčiai didėja dėl jau į itin sudėtingą finansinę padėtį patekusių įmonių. Daugiausia įsiskolinimų šiuo metu Lietuvoje vis dar turi statybų, transporto, prekybos sektoriai, viešbučiai bei restoranai, medienos pramonė.