Verslo pirkimas- į ką vertėtų atkreipti dėmesį?

Norintiems pradėti savo verslą visuomet yra du keliai: arba galima pradėti jį nuo nulio, arba pirkti jau veikiantį verslą. Žinotina, jog perkant jau veikiantį verslą finansinė rizika yra daug mažesnė, negu kuriant naują. Taip yra dėl to, jog pats rizikingiausias yra pradinės veiklos periodas, t.y. tas periodas, kol verslas iš tikrųjų pradeda veikti. Verslo pirkimas pranašesnis dar keliais faktoriais : pradėjus vystyti verslą nuo nulio reikia ne tik sukurti visą įmonės veiklos struktūrą bei surinkti kompetentingų darbuotojų komandą, tačiau taip pat ir pritraukti klientų ratą, bei išspręsti daugybę tolimesnio verslo vystymosi klausimų. Taigi, perkant verslą galime sutaupyti ir laiko, ir pinigų.



Žinoma, jeigu sugalvojome taip elgtis, turime žinoti tam tikrus niuansus, į kuriuos turėtume atkreipti dėmesį prieš pasakydami „perku verslą“.  Verslas, kuris jau veikai, turi tam tikrus savo finansinius rodiklius, aktyvus bei piniginius srautus. Perkant verslą svarbu atkreipti dėmesį ir į pačią įmonės reputaciją, kuri, beje, dažnai sudaro nemažą dalį perkamo verslo kainos.



Iš tiesų, pirkti verslą yra sunkiau, negu jį parduoti, visų pirma dėl to, jog pardavėjas žino apie savo verslą jau viską, o verslo pirkėjas dar tik siekia tai sužinoti. Labai svarbu sužinoti viską apie perkamą verslą (finansinius rodiklius, įrangos būklę, personalo kvalifikaciją, marketingo politiką, konkurentus, tendencijas, perspektyvas ir pan.) iki pirkimo sandėrio pasirašymo. Kitu atveju, galite nusipirkti verslą su didelėmis skolomis ir mažomis perspektyvomis. Visuomet geriau yra pirkti intensyviai augančias įmones. Itin svarbu įvertinti visų verslo aktyvų padėtį bei sudaryti prognozę – kaip jie gali keistis pardavimo momentu.



Taigi, peršasi gana paprasta išvada, jog pirkdami verslą galime sutaupyti ne tik daugybę laiko, tačiau taip pat ir pinigų. Savaime suprantama, jog norint tai įgyvendinti reikėtų apžvelgti visą įmonės situaciją ir išsiaiškinti visas įmanomas smulkmenas, o ne aklai pirkti įmonę, iš surasto skelbimo, kurio antraštė tiesiog skelbia: „parduodu verslą“.

Juridinių asmenų likvidavimo procedūra

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis: Juridinio asmens likvidavimas – tai juridinio asmens veiklos pasibaigimas išregistruojant jį iš juridinių asmenų registro, kuriame buvo kaupiami ir saugomi jo duomenys. Juridinio asmens likvidatorius - vadovaujantis Civiliniu kodeksu, teismo nutartimi, ar kitos institucijos sprendimu paskirtas įmonei likviduoti asmuo arba asmuo, bankroto proceso metu vykdantis įmonės.

Nusprendus likviduoti juridinį asmenį, gali iškilti nemažai klausimų, kuriuos tikrai reikėtų išsiaiškinti : kada likvidavimas turi būti pradėtas ir kada užbaigtas; kaip reikia paskirti likvidatorių ir kas juo gali būti. Norint išvengti nesklandumų svarbu išsiaiškinti ir procedūrų eiliškumo tvarką.

Kuomet juridinis asmuo gali būti likviduojamas, kokie yra jo likvidavimo pagrindai? Visų pirma, juridinis asmuo gali būti likviduojamas tuomet, kai pasibaigia Juridinio asmens įstatuose nurodytas veiklos terminas. Taip pat tuomet, kai teismas ar kreditorių susirinkimas priima sprendimą likviduoti bankrutavusį juridinį asmenį (likviduojama Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka) bei tuomet, kai teismas priima sprendimą likviduoti juridinį asmenį už Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus pažeidimus. Jeigu akcinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas nutaria likviduoti juridinį asmenį ir nekeliama bankroto byla, tai taip pat laikoma likvidavimo pagrindu. Žinoma, likvidavimas vyksta ir tuomet, kai juridinio asmens savininkas priima sprendimą likviduoti juridinį asmenį. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog likviduojant skirtingos teisinės formos juridinius asmenis, kiekvienai iš tų teisinių formų yra taikomos ir specifinės sąlygos bei procedūros.

Kitas svarbus aspektas- kokios procedūros turi būti atliktos prieš išregistruojant likviduojamą juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro, o kartu ir iš Mokesčių mokėtojų registro? Jų yra daug, todėl labai svarbu paisyti eiliškumo, nes taip galime išvengti įvairių nesklandumų. Visų pirma, turėtų būti priimtas sprendimas likviduoti juridinį asmenį ir paskirtas likvidatorių arba administratorius. Kitas žingsnis- reikėtų įregistruoti juridinio asmens teisinį statusą kaip „likviduojamas“. Labai svarbu ra baigti įvairius sandorius, atsiskaityti su biudžetais ir fondais bei nepamiršti uždaryti bankuose esančių sąskaitų. Atlikus tai reikėtų paskirstyti akcininkams (savininkams) likusį juridinio asmens turtą. Kitas svarbus žingsnis sunaikinti likviduojamo juridinio asmens antspaudą. Taip pat reikia gauti teritorinio archyvo pažymą apie juridinio asmens dokumentų atidavimą/neatidavimą saugoti ir galiausiai sudaryti juridinio asmens likvidavimo aktą bei pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui juridinio asmens išregistravimo dokumentus.

Skolų išieškojimas

Bankroto administratorius- jo paskyrimas bei pagrindinis jo darbo tikslas

Bankrotas yra labai svarbus ekonominės sistemos elementas. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog tinkamas bankroto administravimas daro teigiamą įtaką tiek ekonominiam įmonės stabilumui, tiek jos augimui.

Pagrindinis bankroto tikslas yra kreditorių turtinių interesų patenkinimas. Teisėtų kreditorių reikalavimų įgyvendinimas tiesiog yra įmonės pareiga. Jeigu įmonė negali įgyvendinti kreditorių reikalavimų dėl savo finansinės padėties ir jai yra iškeliama bankroto byla, šią įmonės pareigą (t.y. kreditorių reikalavimų patenkinimą) patenkina teismo paskirtas bankroto administratorius.

Pažvelgus į LR Įmonių bankroto įstatymą, galėtume rasti apibrėžtą bankroto administratoriaus sąvoką, pagal kurią, bankroto administratorius- tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 1 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti bankrutuojančios įmonės administratorių.

Kalbant apie bankroto administravimą, vertėtų trumpai apžvelgti ir pagrindinį šio proceso tikslą- tai bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimas. Bankroto administratorius savo veikla gali daryti tam nemenką įtaką. Labai svarbu, jog bankroto administravimo procesas vyktų sklandžiai ir jo tikslas būtų įgyvendintas, kadangi nuo to priklauso ne tik administruojamos įmonės, jos kreditorių statusas, tačiau taip pat ir šalies ekonominis gyvenimas.

Gali iškilti klausimas: kaip yra paskiriamas bankroto administratorius? Bankroto administratoriaus kandidatūrą teismui gali pasiūlyti asmenys, kuriems įstatymas suteikia teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei: kreditoriai, savininkas, įmonės administracijos vadovas ir likviduojamos įmonės likvidatorius. Žinoma, teismas turi teisę administratoriumi paskirti ir kitą asmenį, kuris atitinka visus nustatytus reikalavimus. Gali įvykti ir taip, jog administratoriaus kandidatūra pareiškime nėra nurodyta, tokiu atveju teismas pats privalo parinkti administratorių.

Restruktūrizavimo procesas- kas tai?

Restruktūrizavimas  tai yra toks procesas, kurio metu yra bandoma atkurti laikinų finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą. Restruktūrizavimas gali būti susijęs tiek su ūkinės veiklos rūšies pakeitimu, tiek su gamybos modernizavimu, taip pat su įmonės turto ar jo dalies pardavimu bei kitų įmonių turto priėmimu jas jungiant ar skaidant, techninių, ekonominių bei organizacinių priemonių, skirtų įmonės mokumui atkurti, įgyvendinimu, įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžio bei vykdymo terminų pakeitimu.

Savaime suprantama restruktūrizavimo procesas yra žymiai patrauklesnis nei bankrotas. Taip yra, nes restruktūrizavimas yra skirtas atkurti įmonės mokumui atkurti, o taip yra išvengiamas įmonės, patiriančios sunkumus, likvidavimas.

Pats restruktūrizavimo proceso tikslas yra sudaryti galimybę įmonei išsaugoti verslą, išdėstant susidariusių skolų grąžinimą pagal restruktūrizavimo planą. Pats restruktūrizavimo procesas gali trukti net iki 4 metų, su galimybe pratęsti dar vienerius metus. Tai tikrai netrumpas laikas, per kurį įmonė gali ne tik  atsiskaityti su kreditoriais, bet pradėti ir vėl pelningai dirbti.

Restruktūrizavimo procesas yra itin naudingas ir įmonės darbuotojams, kadangi jie išsaugo savo darbo vietas ir nepraranda pajamų.

Vis dėlto, nepaisant restruktūrizavimo patrauklumo, Lietuvoje tai nėra gana dažnas reiškinys dėl kelių apsunkinančių priežasčių. Visų pirma, restruktūrizavimo procedūros yra itin sudėtingos. Taip pat kyla įvairių sunkumų tariantis su kreditoriais. Galų gale, įmonė, kuriai gresia bankrotas, dažnai delsia pradėti restruktūrizavimo procesą, o vėliau jau būna per vėlu bandyti atkurti įmonės veikla, ir belieka tik paskutinė išeitis- bankroto procedūra.



Skolų išieškojimas

Kaip vykdomas skolų išieškojimas?

Skolų išieškojimas tai vienas pagrindinių būdų susigrąžinti skolas iš savo skolininkų. Tai yra procedūrų visuma- skolininko bei jo turto paieška, finansinės padėties analizė, pretenzijų pateikimas, derybos, ikiteisminis skolų išieškojimas, taip pat teisminis skolų išieškojimas, beviltiškų skolų nurašymas, skolų pirkimas ir pan. Visų šių procedūrų tikslas yra skolų susigrąžinimas per trumpiausią laiką išnaudojant visas įmanomas priemones.

Skolų išieškojimas yra dvejopas- ikiteisminis ir teisminis. Ikiteisminis skolos išieškojimas vykdomas tuomet, kai skola nėra priteista teismo sprendimu. Tuomet tarpininkaujant teisėjui, įvairiais teisėtais būdas yra siekiama kreditoriaus turtinio reikalavimo įgyvendinimo gera skolininko valia. Teisėjo tarpininkavimas apima tokias sritis kaip finansinių atsiskaitymų kontrolę, skolų administravimą, ikiteisminį skolų išieškojimą, taip derybas, kurios vykdomos siekiant išvengti konfliktinių situacijų. Rezultatas priklauso nuo skolininko noro bendradarbiauti ir prievolę patvirtinančių dokumentų (sutarčių, sąskaitų faktūrų, paskolos raštelių ir kt.) buvimo ir aiškumo.

Deja, ne visuomet skolas pavyksta išieškoti taikiu būdu. Taip atsitinka dėl įrodymų trūkumų, skolininko atsisakymo bendradarbiauti ar ilgo delsimo įvykdyti savo įsipareigojimus. Tuomet būna išnaudojama paskutinė galimybė- kreipiamasi į teismą.

Teisminis skolų išieškojimas apima visų procesinių dokumentų parengimą bei pateikimą teismui, atstovavimą teisme ir vykdymo proceso kontrolę, o esant reikalui ir bankroto bylos bei ikiteisminio tyrimo inicijavimą. Priverstinis skolų išieškojimas yra vykdomas pagal teismo ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Žinotina, jog vykdant priverstinį skolos išieškojimą būna taikomos įvairios priverstinio pobūdžio priemonės: išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, taip pat išieškojimas iš skolininko turto ir piniginių sumų, esančių pas kitus asmenis, kitos priverstinio pobūdžio priemonės.